Panevėžio rajono mero Antano Pociaus kvietimu atvyko projektą „Rail Baltica” Lietuvoje vykdančios bendrovės „LTG Infra“ ekspertai. Susitikimo tikslas – susipažinti su naujausia informacija plėtojant ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūrą Panevėžyje.
Diskusijoje pristatyti savo poziciją atvyko Tomo Rutkausko vadovaujamos Panevėžio rajono viešojo intereso gynimo grupės atstovai.
Susitikime dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis, Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas, Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
Gyventojų nuomonę išklausė ir į klausimus atsakė „Rail Baltica“ programos vadovas Vytautas Tilinskas, projektų parengimo vadovas Jonas Treinys, LTG komunikacijos partnerė „Rail Baltica“ projektui Gintarė Žalytė-Štarienė.
- Tilinskas pristatė Panevėžio geležinkelio mazgo specialiojo plano įgyvendinimo eigą, artimiausius planus ir gyventojams aktualius įgyvendinimo terminus, šio mazgo plėtros įtaką regionui bei projekto finansavimo niuansus.
Anot „Rail Baltica“ programos vadovo, bendradarbiaujant su suinteresuotomis institucijomis, Kultūros paveldo departamentu, LR kultūros ir LR susisiekimo ministerijomis, pavyko sutarti, kad Panevėžio geležinkelio mazgo įrengimui specialiajame plane detalizuojama geležinkelio trasa būtų paslinkta į rytinę pusę, pastumiant planuojamą vėžę arčiau siauruko.
Numatoma, kad planuojamos trasos paslinkimas turėtų leisti išsaugoti visus sodų bendrijos „Šilas“ teritorijoje esančius gyvenamuosius statinius. Galutiniai sprendiniai paaiškės baigus rengti konkretizuotus specialiojo plano sprendinius.
Ne visi bendrovės „LTG Infra“ atstovų teiginiai įtikino iniciatyvinės grupės atstovus. Pastarieji dėstė savo argumentus, neigiančius alternatyvą Nr. 1, kuri, pasak jų, padarytų didžiausią žalą į miesto pakraščiu nutiestos vėžės įtakos zoną patenkantiems gyventojams, ūkininkams, verslui bei gamtai.
Iniciatyvinės grupės vadovo T. Rutkausko teigimu, įgyvendinant alternatyvą Nr. 2, būtų pasiekti tie patys projekto tikslai, tačiau gerokai mažesnėmis lėšomis, gerokai mažiau pakenkiant socialinei, ekonominei bei gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui.
Meras A. Pocius teigė, kad Panevėžio rajono savivaldybės pozicija – siekti geriausio sprendimo, atitinkančio gyventojų interesus ir įgyvendinamo projekto tikslus.
V. Tilinskas paaiškino, kad šiuo metu rengiami patvirtintos alternatyvos Nr. 1 konkretizuoti sprendiniai. Jie visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims bus pristatyti vasaros pabaigoje.
Visos suinteresuotos šalys turės galimybę per du mėnesius susipažinti su specialiojo plano sprendiniais ir teikti argumentuotus pasiūlymus plano korekcijoms.
Siekiant kuo didesnio visuomenės įsitraukimo ir informavimo numatomi ne tik procedūriniai, bet ir papildomi susitikimai su miesto bei rajono savivaldybėmis ir bendruomenėmis tam, kad būtų atsakyta į visus kylančius klausimus.
