Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) nesutariant dėl naujų ambasadorių skyrimo Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) žada rengti įstatymo pataisas nustatant aiškiai apibrėžtą ambasadorių skyrimo tvarką.
„Šiandien visi sutarėme komitete, kad mums reikėtų parengti tam tikras Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kurios tą kandidatūrų derinimo neaiškumą užbaigtų“, – po URK posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.
„Iš tikrųjų 30 metų veikė nerašyta tvarka, kuri, matyt, turi būti parašyta, kad pradėtų veikti. Tiek atrankos dalis, kuri buvo aprašyta tik vidiniuose ministerijos aktuose, tiek URK tvarka, tiek paties paskyrimo terminai“, – teigė jis.
Ž. Pavilionio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje susiklostė nenormali situacija, kai dekretas dėl naujo ambasadoriaus paskyrimo pasirašomas vidutiniškai likus 20 dienų iki naujų pareigų pradėjimo.
„Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja. Normaliose šalyse tai yra mažiausiai pusė metų, kada visi popieriai sutvarkyti ir ambasadoriai sėda mokytis kalbų, kas dar nemoka, ar susipažįsta su tomis šalimis“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.
Anot jo, įstatymų pataisos reikalingos, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų, kai dėl institucijų nesutarimo naujų ambasadorių skyrimas įstringa.
„Čia nėra kalba apie šį ar kitą prezidentą. Visi prezidentai ir visos vyriausybės gali panašioje situacijoje atsidurti, jeigu nebus geranoriškumo. Manau, kad visų tikslas yra pabandyti tą sutarimą rasti“, – sakė Ž. Pavilionis.
Kita vertus, jis vylėsi, jog Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai dar iki pataisų priėmimo pavyks išspręsti naujų ambasadorių skyrimo klausimą.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.
„Dabar visas įšaldymas, procedūrų neaiškumas nėra vien tai, kad čia kas nors nesusitarė. Tai yra visa diplomatinė sistema, kuri yra tokia įšale. Ir tai yra labai kenksminga“, – sakė jis.
