Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Briuselyje su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir Vakarų Balkanų šalių vadovais aptarė saugumo politiką ir šio regiono integracijos į Bendriją pažangą.
Lietuvos vadovas susitikime akcentavo, kad norint glaudesnio bendradarbiavimo yra būtina Vakarų Balkanų „pozicijų sinchronizacija“ su ES užsienio ir saugumo politika.
G. Nausėda kvietė Vakarų Balkanų valstybių lyderius įgyvendinti ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
„Jeigu norime taikos ir stabilumo Europoje, turime visomis išgalėmis remti Ukrainą. Nesustabdžius Rusijos agresijos Ukrainoje, Europos lauks nauji Rusijos bandymai įžiebti konfliktus ir kurstyti nesantaiką kaimyninėse šalyse, įskaitant Vakarų Balkanus“, – sakė Lietuvos prezidentas, cituojamas pranešime.
Albanija, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija yra pradėjusios derybas dėl narystės ES.
Tuo metu 2022 metais Bosnijai ir Hercegovinai suteiktas kandidatės statusas, tačiau šį lapkritį iš Europos Komisijos ji negavo palankios rekomendacijos dėl derybų pradžios.
Mažiausiai šiame kelyje yra pažengęs Kosovas, 2008 metais paskelbęs nepriklausomybę nuo Serbijos.
G. Nausėda akcentavo ES plėtros svarbą visos Europos gerovei ir pabrėžė, kad Lietuva palaiko plėtros procesą į Vakarų Balkanų šalis, paremtą reformų įgyvendinimu, ypač kovos su korupcija, teisės viršenybės, teismų nepriklausomybės srityse.
Prezidento teigimu, svarbus išlieka ir regioninio bendradarbiavimo skatinimas bei geri santykiai tarp Vakarų Balkanų regiono šalių.
Jis paragino Serbiją ir Kosovą siekti įtampų deeskalacijos ir grįžti prie konstruktyvaus dialogo.