Baltijos šalyse toliau plinta dezinformacinė ataka, kuria išviliojami pinigai

Autoriusbns
Fotofreepik.com

Baltijos šalyse, Lenkijoje toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi dezinformacinė ataka, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus, antradienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org.

Jo teigimu, savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų, įskaitant Gitaną Nausėda, Edgarą Rinkevičių, Alarą Karisą.

„Tai, kad į dezinformacijos ir diskreditavimo kampaniją įtraukiami pirmieji valstybių asmenys, tampa ir nacionalinio saugumo bei tarptautinio valstybių reputacijos klausimais, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas. – Socialinių tinklų platformos neturi jokių saugiklių, kurie neleistų nusikaltėliams apsimetinėti dideliais prekės ženklais, tokiais kaip „Ignitis“, „Orlen Lietuva”, ar išnaudoti valstybės vadovų nuotraukas ar video.“

„Turint omenyje kitąmet artėjančius trejus rinkimus, tai yra didelė grėsmė, kuria gali pasinaudoti Lietuvai nedraugiški veikėjai“, – pridūrė jis.

Pasak eksperto, sukčiai tampa vis išradingesni, manipuliuojama ne tik nuotraukomis, bet ir vaizdo įrašais – pavyzdžiui, naudojant dirbtiniu intelektu paremtą „deepfake“ video technologiją.

Lietuvoje sukčiai jau panaudojo daugiau kaip 20 šalies vadovų, politikų, žurnalistų ir įtakingų visuomenės veidų.

Lapkričio mėnesio duomenimis, anot centro, sukčių veiksmų apimtys dar labiau išaugo – jie jau panaudojo mažiausiai 124 profilius ir 119 netikrų svetainių adresų.

Per šias paskyras parodytos net 1144 netikros „Facebook“ reklamos, o jų pasiekta auditorija – beveik 10 milijonų vartotojų.

Debunk.org mano, kad ši dezinformacinė kampanija prisidėjo prie Lietuvos bankų asociacijos paskelbtos statistikos, kad trečiąjį šių metų ketvirtį iš lietuvių sukčiai pavogė 2 mln. eurų.

Didžioji dalis netikrų profilių  bando apsimesti Lietuvos žiniasklaidos kanalais LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, ar „Ignitis“ bei „Orlen Lietuva“ įmonėmis. Kitose šalyse naudojami tų šalių populiarūs portalai.

Centras teigia, kad sukčiavimo atakų nepavyksta nutraukti nepaisant to, kad į „Facebook“ savininkę „Meta“ kreipėsi Vyriausybės atstovai.

V. Daukšas sako, kad norėdami apsisaugoti nuo dezinformacijos ir sukčių atakų, gyventojai turėtų kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose skaitomą turinį ir nuolat tikrinti, ar tai nėra klastotė.

Susidūrus su klastote Debunk.org rekomenduoja kreiptis į policiją.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Įspėja gyventojus: siaučia „Sodros“ darbuotojais apsimetę sukčiai

JP Redakcija

Sukčiai iš automobilį pirkti norėjusios Panevėžyje moters išviliojo 8,5 tūkst. eurų

JP Redakcija

Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads