Lietuvos jūrininkų organizacijoms raginant Lietuvos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laive-saugykloje „Independence“ įdarbinti daugiau Lietuvos jūrininkų, Seimo Jūrinių reikalų komisija siūlo jūrininkų įdarbinimu besirūpinančioms asociacijoms sudaryti jūrininkų kompetencijų sąrašą, kuriuo remiantis į laivą būtų priimama daugiau vietinių specialistų.
„Kad, esant poreikiui, jos galėtų pasirinkti Lietuvos piliečius“, – rašoma Komisijos šią savaitę platintame pranešime.
„Taip pat paprašyta pateikti reikiamų specialybių sąrašą, kad asociacijos bei Jūreivystės akademija galėtų rasti ar paruošti reikiamus jūrininkus“, – teigiama jame.
Trečiadienį Seimo komisija svarstė raštą, kurį parengė Jūrininkų sąjunga, Jūrų kapitonų asociacija, Jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija ir Jūreivystės akademija. Įstaigos parlamentarams reiškia nuogąstavimą, jog terminalo operatore tapus dabartinei laivo valdytojai – norvegų įmonei „Hoegh LNG“ – įguloje nedirbs Lietuvos jūrininkų.
„Asociacija mano, kad laive turėtų dirbti mūsų šalies jūrininkai. Tokia maža šalis kaip Lietuva galėtų parodyti ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, kad mūsų šalis gali ne tik perimti vadovavimą šitam laivui, bet ir paruošti įgulą, kuri būtų aukščiausios klasės specialistai“, – trečiadienį komisijos posėdyje sakė Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos tarybos narys Romas Karmazinas.
Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, į laivo operatorės paslaugos pirkimo sąlygas buvo įtrauktas reikalavimas paskirtai laivo operatorei apmokyti Lietuvos jūrininkus.
„Čia, ko gero, svarbiausia, kad per ateinančius 5–10 metų turėtume šių specialistų, kurie atėjus dar naujam periodui jau tikrai galėtų drąsiai dalyvauti konkursuose“, – posėdyje sakė viceministrė.
Anot „Hoegh LNG“ padalinio Klaipėdoje vadovo Mindaugo Petrausko, norvegų bendrovė bendradarbiauja su Lietuvos jūreivystės akademija ir kartu vykdo Lietuvos piliečių jūrų kadetų karjeros auginimo programą.
„Susiduriama ir su iššūkiais, kadangi kitos šalys taiko palankesnes sąlygas reikiamos kvalifikacijos jūrininkų įsidarbinimui“, – rašoma Seimo komisijos pranešime.
Lietuvos jūrininkų įmonių asociacijos atstovas Artūras Trušas tikino, kad Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 100 jūrininkų, turinčių įvairios patirties panašaus tipo laivuose. Šie specialistai, anot jo, domisi galimybėmis dirbti „Independence“.
Savo ruožtu dabartinės terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ (KN) komercijos direktorius Mindaugas Navikas sakė, kad siekiant pritraukti gerus specialistus į terminalą Klaipėdoje, jiems reiktų pasiūlyti didesnius atlyginimus nei rinkoje.
„Ar turint vieną laivą būtų galima pritraukti geriausius specialistus – turbūt įmanoma, bet specialistai ko gero rinktųsi ne tik atlyginimą, bet ir kitus aspektus. Todėl būtų galima pritraukti specialistus tik mokant didesnę nei rinkos kainą“, – kalbėjo M. Navikas.
Be to, pažymi jis, visąlaik prišvartuotame SGD laive jauniems jūrininkams būtų sudėtinga įgyti karjerai reikalingos plaukiojimo patirties.
„Jūrininkai, jei jie nori išlaikyti kvalifikaciją arba kilti karjeros laiptais, turi turėti plaukiojimo patirtį. „Independence“ praktiškai niekada neplaukia ir mes kaip bendrovė negalėtume užtikrinti jūrininkams plaukiojimo patirties, jų kvalifikacijos ir karjeros augimo“, – teigė KN atstovas.
KN teigimu, SGD laive yra 32 darbo vietos.
Gegužę Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvai 2025 m. perimus terminalo nuosavybę, laivas bus registruotas Lietuvos jūrų laivų registre, jame bus iškelta Lietuvos vėliava.
