Artėjant spalio 31-ąjai rodos Lietuvos gyventojai pasiskirsto į dvi stovyklas: vieni švenčia Heloviną, kiti bet kokį šios dienos minėjimą smerkia, vieni šventę įvardina kaip komercinę, kiti sako, kad ji šventvagiška, tačiau kasmet vienaip ar kitaip dalis Lietuvos gyventojų ją mini.
Ką apie Helovino šventimą mano panevėžiečiai domėjosi naujienų portalas JP.
Vilma:
Turime du mažus vaikus, todėl švenčiame Heloviną dėl jų, kiekvienais metais perkame kostiumus, į darželius vaikai eina apsirengę jais. Pernai namie surengėme vaikų vakarėlį Helovino tema, puošėme namus, kabinome oranžinius balionus. Manau, kad visos šventės reikalingos, visos šventės yra gerai, Helovinas turi savo vietą, gražius išverstus pavadinimus – moliūginės, šiurpnaktis. Kuo daugiau švenčių – tuo geriau.
Jadvyga:
Nešvenčiame Helovino, nes minime Vėlines. O Heloviną norėtųsi asocijuoti su šviesa, žibintais, bet tikrai ne su mirtimi. Manyčiau, kad lietuviai turėtų laikytis lietuviškų tradicijų. Aišku, esame ir pasauliečiai, tai tiesiog kiekvienas gyvena pagal savo įsitikinimus: kam tai reikalinga – tas švenčia, o kam nereikalinga – nešvenčia.
Laima:
Helovino nešvenčiame. Jo iš viso švente nevadinčiau, tai galbūt pasibuvimas, pasižiūrėjimas moliūgų, kaukių, bet tikrai ne šventė.
