Pirmoji pagalba – pradinės pagalbos nukentėjusiam suteikimas ligos arba susižalojimo atveju, dažniausiai atliekamas pašalinio žmogaus iki kol bus suteikta profesionali medicininė pagalba. Tačiau pirmosios pagalbos tikslas – pašalinti arba stabilizuoti nukentėjusio asmens gyvybei gresiantį pavojų. Pirmoji valanda po nelaimingo atsitikimo paprastai labai svarbi nulemiant tolimesnę nukentėjusiojo būklės raidą.
Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai atskleidė, ar prireikus, galėtų suteikti pirmąją pagalbą.
Virginija:
Ištikus bėdai, pirmiausia kreipčiausi į šalia esantį, o ne pati viena daryčiau kažkokį veiksmą. Jei tik kas leistų mano amžiuje pakartoti pirmosios pagalbos kursus, mielu noru eičiau ir mokyčiausi, kad būčiau užtikrinta savo jėgomis. Pirmosios pagalbos kursai – reikalingi mūsų visuomenei.
Monika:
Negalėčiau suteikti pirmosios pagalbos, nes neturiu tokios patirties. Tačiau pasitikiu savo jėgomis ir, manau, kad būčiau tam pasiruošęs. Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos.
Ieva:
Taip smagu turėti gydytoją mamą, kuri nuo pat mažumės mane su sese mokė visų medicinos pagrindų, tarp jų – ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Tiesa, jos dar suteikti neteko, bet, manau, jog tikrai sugebėčiau tai padaryti. Patys suprantame, kad mokėti ir žinoti visi galime, o, kai atsitiktų reali situacija – visi pasimestume ir reiktų laiko apgalvoti, nuo ko pirmiausia pradėti. Bet pirmosios pagalbos kursai reikalingi visiems gyventojams, nes nė vienas nežinome, kada kam prireiks mūsų pagalbos.
Tomas:
Esu dviejų vaikų tėtis, todėl pirmosios pagalbos kursai niekada nepakenktų. Nesu garantuotas, kad pirmąją pagalbą galėčiau teisingai suteikti. Visai norėčiau sudalyvauti mokymuose, kurie primintų bent pačius paprasčiausius medicinos pagrindus. Iš turimos patirties tikrai žinau, jog sugebėčiau suteikti pirmąją pagalbą ir išgelbėti žmogui gyvybę. Kad ir kokia situacija bebūtų, į ją reaguočiau žaibiškai.
