A. Armonaitė kritikuoja P. Saudargo siūlymus grįžti prie „artimojo ryšio“ įstatymo: tai užslėptos homofobijos manifestas

AutoriusAugustė Lyberytė (ELTA)
Fotoelta
P. Saudargas.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nemano, kad konservatoriaus Pauliaus Saudargo rūpestis LGBT bendruomenės teisėmis yra nuoširdus. Taip politikė vertina valdančiosios daugumos kolegos siūlymus Seime balsuojant dėl civilinės sąjungos grįžti prie įstatymo, reglamentuojančio „artimojo ryšio“ statusą. Pasak jos, P. Saudargo siūloma alternatyva yra „užslėptos homofobijos manifestas“.

„Paulius Saudargas susirūpino LGBT teisėmis, nors daro viską, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų nepriimtas. Džiugu, jeigu tai yra nuoširdu. Abejoju, ar tai yra nuoširdu“, – „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.

„Pats „artimojo ryšio“ įstatymas iš tikrųjų yra toks latentinės, užslėptos homofobijos manifestas. Jis jau yra prakritęs vieną kartą, tai nėra tas kelias, kurį Lietuva turėtų rinktis, kalbant apie žmonių orumą“, – patikino ji.

ELTA primena, kad konservatorius P. Saudargas ketina raginti Seimą grįžti prie anksčiau teiktų Civilinio kodekso pataisų, įteisinančių „artimojo ryšio“ sąvoką. Politikas mano, kad ši iniciatyva turi būti įtraukta į Seimo darbotvarkę tada, kai parlamentas balsuos dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

„Ką mes tada pasakysime tai bendruomenei ir žmonėms, jeigu, tarkime, priėmimo stadijoje civilinei sąjungai būtų pasakytas ne? Tai reiškia viskas – dedame į stalčių, neaišku, kokiems laikams“, – savo sumanymą argumentavo konservatorius.

„Štai būtų kita alternatyva, kuriai tada pritariame ir sakome – na, gerai, nepraėjo vienas variantas, galbūt praeina kitas, labiau kompromisinis, gal ne visas puses tenkinantis, bet tikrai atliepiantis ir sprendžiantis dalį problemų“, – aiškino P. Saudargas.

Gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius. Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.

Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Visgi, konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nacionalinis susivienijimas ragina prezidentą vetuoti Tautinių mažumų įstatymą: juo diskriminuojamos kitos bendrijos

JP Redakcija

Seime įstrigo tautinėms mažumoms skirtas naujas įstatymas

JP Redakcija

Tautinių mažumų įstatymo projektas keliauja į priėmimo stadiją

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads