Paskelbus ekstremaliąją situaciją vertinami audros padaryti nuostoliai ir ruošiamasi atlyginti padarytą žalą.
Šešiose Panevėžio rajono seniūnijose: Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio, Smilgių ir Panevėžio – paskelbus ekstremaliąją situaciją, gaunami fizinių ir juridinių asmenų prašymai dėl patirtos žalos kompensavimo.
Prašymus gali teikti gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą arba turintys registruoto nekilnojamo turto Panevėžio rajone. Prašymai priimami tik tų seniūnijų gyventojų, kuriose yra paskelbta ekstremalioji situacija. Prašymai dėl patirtos žalos kompensavimo priimami iki lapkričio 1 dienos.
Kreiptis per 3 metus
Panevėžio rajono mero pavaduotojas Edmundas Toliušis aiškino, kodėl dabar priimami pirmojo etapo prašymai.
„Taip yra todėl, kad nebaigti derinti visi teisiniai aktai. Pirmojo etapo prašymus privalome pateikti iki lapkričio 15 dienos Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC). Kita vertus, dėl per šių metų audrą patirtos žalos kompensavimo žmonės gali kreiptis dar trejus metus. Todėl ir bus du etapai, per kuriuos bus priimami prašymai“, – sakė E. Toliušis.
Kiekvienam prašymui atskiras sprendimas
Pasak Panevėžio rajono vicemero, priimta jau nemažai prašymų.
„Kadangi ekstremali situacija paskelbta šešiose Panevėžio rajono seniūnijose – Vadoklių, Ramygalos, Upytės, Naujamiesčio, Smilgių ir Panevėžio – tai prašymų jau priimta nemažai, per 220. Prašymai atiduoti seniūnams, kad jie tuos prašymus patikslintų, pagal gautas rekomendacijas iš NKVC. Tose rekomendacijose yra nurodyta, kokie prašymai bus priimami. Kiekvienam prašymui bus atskiras sprendimas“, – pateikė informaciją E. Toliušis ir sakė, kad vertintojai žiūrės, kokias išlaidas patyrė į ekstremalią situaciją patekę žmonės.
Prioritetas – gyvenamieji namai
„Prioritetas yra kol kas tik gyvenamųjų namų stogai. Žmogus, susitvarkęs gyvenamojo namo stogą, turi prie prašymo pateikti dokumentus, kokias išlaidas patyrė. Tačiau yra kita žmonių kategorija, kuri neturi galimybės savomis lėšomis sutvarkyti audros nuniokoto turto. Jie taipogi laukia galimos paramos. Yra priimtas sprendimas, kaip palengvinti šiems žmonėms ir padengti patirtus nuostolius. Galima pasisamdyti ekspertus nuostoliams nustatyti, bet ekspertai brangiai kainuoja. Todėl Savivaldybė ieškojo įmonės, kuri ateitų su pasiūlymais atlikti žalos vertinimą bei pateiktų įkainius. Už atliktą darbą mokės Rajono savivaldybė“, – aiškino vicemeras ir informavo, kad preliminariai visi patirti nuostolius per audrą – pasėliai, automobiliai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai – įvertinti per 10 mln. eurų.
Dar kartą didins mero rezertą
Panevėžio rajono mero pavaduotojas sakė, kad iš dalies atlyginti patirtą materialinį nuostolį gali būti skiriama iki 10 tūkstančių eurų mero rezervo lėšų.
„Žinant patirtus nuostolius paskutiniame Rajono tarybos posėdyje, rugpjūčio 29 dieną, rajono mero Antano Pociaus rezervas padidintas nuo 93 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų. Tačiau planuojama dar kartą didinti mero rezervą, nes ekstremali situacija žmonėms pridarė didelių nuostolių“, – aiškino E. Toliušis ir prašė audros metu patyrusiųjų nuostolius būti kantrius – tokio dydžio ekstremali situacija įvyko bene pirmą kartą ir apskaičiuoti nuostolius gana sudėtingas darbas.
