Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis mano, kad Lietuvos imigracijos politika turėtų orientuotis į kultūriškai artimas šalis. Pasak Seimo nario, būtų geriau, jeigu įmonės atsivežtų reikalingą darbo jėgą iš kaimyninių valstybių – pavyzdžiui, Baltarusijos. Priešingu atveju, tęsė jis, į šalį atkeliaujant vis daugiau tolimesnių šalių piliečių, gali kilti įvairių nacionalinio saugumo iššūkių.
„Mums būtų daug naudingiau, jeigu tas laisvas darbo vietas užimtų baltarusiai, o ne (asmenys – ELTA) iš Nigerijos, iš Libano ar iš Šiaurės Afrikos valstybių, kur tiesiog kultūriškai žmonės yra visiškai skirtingi“, – „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis, vertindamas pastaruoju metu įsibėgėjusias diskusijas dėl Lietuvos imigracijos politikos.
„Mes geriau padarytume sąlygas tokias, kad tie žmonės, kurie užpildys tas vietas, kuriose yra poreikis, kad jie būtų mums kultūriškai, vertybiškai artimi“, – aiškino parlamentaras.
A. Mazuronio teigimu, įdarbinant asmenis iš tolimesnių kraštų – pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos valstybių – gali kilti kultūrinių ir nacionalinio saugumo problemų.
„Iš kaimyninių valstybių, man atrodo, daug logiškiau tą daryti (įdarbinti asmenis – ELTA) nei iš Šiaurės Afrikos valstybių, kur mes galime sulaukti ne tik kažkokių integravimosi problemų, kažkokių getų formavimųsi, kažkokių mūsų kultūros, mūsų papročių, mūsų tam tikrų tradicijų atmetimų, tačiau labai lengvai galime sulaukti iššūkių nacionalinio saugumo ir gynybos srityje“, – dėstė „darbiečių“ pirmininkas.
Todėl, akcentavęs imigracijos procesų neišvengiamumą, A. Mazuronis pabrėžė, jog Lietuva šiuo klausimu turėtų kurti ilgalaikę strategiją.
„Neišvengiama, kad vanduo teka ten, kur yra nuolydis. Ten, kur yra poreikis (dirbančių – ELTA) žmonių, ten atsiranda žmonių pasiūla“, – sakė politikas, pripažindamas, kad Lietuvos verslas susiduria su darbo jėgos trūkumu.
„Man atrodo, kad valstybė turi turėti ilgalaikę viziją ir ilgalaikę strategiją, kuria linkme yra prioritetai, pritraukiant žmones“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kartu su Užsienio reikalų komitetu (URK) aptarė šalies imigracijos tendencijas ir procesus. Po posėdžio NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas konstatavo, kad migracijos procedūroms trūksta gilesnės analizės ir vertinimo šalies saugumo atžvilgiu. Todėl paprašyta už migraciją atsakingų institucijų pateikti galimus įstatyminės bazės tobulinimus, galinčius sugriežtinti šiuo metu galiojančią tvarką.
Migracijos departamentas anksčiau informavo, kad per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį maždaug 6 tūkst. išaugo Lietuvoje gyvenančių užsienio valstybių piliečių skaičius. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 195 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų mūsų šalyje buvo 189 411. Skelbiama, kad ženkliai pagausėjo šalyje gyvenančių baltarusių, nežymiai – rusų.
