Rudenį pranašaujantys gėlių žiedai – kardeliai ir jurginai – papuošė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasą. Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti bei Baltijos kelio dieną bibliotekoje atidaryta tradicinė, jau 15-oji, gyvų gėlių paroda „Gėlė Baltijos keliui“.
Panevėžiečius ir miesto svečius kviečiama apžiūrėti, ką gražaus selekcininkams, gėlių augintojams pavyko išauginti šią vasarą. Įvairiaspalvėmis gėlėmis bus galima grožėtis iki rugpjūčio 26 dienos 15 val.
Pristatė šeši gėlių augintojai
Žydintys rudens pranašai biblioteką nuberia jau 15 kartą. Tai vienas tradicinių renginių Panevėžyje, skirtų Europos dienai stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti, Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienai.
Žiedus parodai šiais metais pristatė šeši gėlių augintojai iš Lietuvos: kardelius – Regina Žobakienė (Panevėžys), Daiva Macijauskaitė (Kalvarija), jurginus – Virginija Gasiūnaitė (Panevėžio r.), Meilutė Močiškytė (Rokiškis), Danutė Simonaitienė (Marijampolė). Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas atvežė ir kardelių, ir jurginų.
Žmona tęsia tradicijas
Pirmieji kardeliai G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje pražydo, kai jas į biblioteką atnešė panevėžietis gėlininkas ir gydytojas Alfonsas Žobakas, o pirmoji šių nuostabių gėlių paroda surengta 2009 metais. Nors šios idėjos autorius ir ilgametis kardelių parodos organizatorius A. Žobakas jau iškeliavęs Anapilin, tradicija pavyko išlaikyti ir bibliotekos lankytojai šiemet vėl džiaugiasi gėlių spalvomis.
Šiais metais kardelių į parodą atnešė jo žmona Regina Žobakienė, tęsianti tradiciją. „Gėlei nepasakysi, kada pražysti, priklauso nuo laiko, oro sąlygų,“ – sakė 84 metų R. Žobakienė, parodoje pristatanti 4 kardelius iš A. Žobako kolekcijos.
Gėlių žiedus pristatė botanikos sodas
VU Šiaulių akademijos botanikos sodo augintojai parodoje pristato kardelius iš selekcininko Silvestro Ramanausko 2021-ųjų jiems patikėtos kolekcijos.
„Tai nelengva auginti kultūra. Dėl nedėkingų aplinkos sąlygų šiemet į biblioteką atvežėme mažesnę kolekciją nei pernai. Buvo šaltas pavasaris, gėlės dygo lėtai, kamavo sausra. Kai atsirado sąlygos augti, prasidėjo ligos,“ – aiškino vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žydrūnė Valainytė ir sakė, kad – 10 ištvermingiausių kardelių iš 90–100 botanikos sodo kolekcijos.
Jurginų savo kolekcijoje botanikos sodas turi 150 veislių, didžiuojasi, kad 45-ios yra Lietuvos selekcininkų išvestos veislės. Į parodą bibliotekoje atvežė žiedynus, kurie smulkesni, juvelyriški. Tai orchidėjažiedžių, plukiažiedžių, tuščiavidurių ir apykaklinių grupės žiedynai, šių 4-ių grupių žiedynų 14 veislių.
Jurginus išdaužė ledo gabalai
Jurginų karaliene vadinama V. Gasiūnaitė iš Skaistgirių kaimo parodai pristatė apie 20 veislių jurginų veislių.
„Tarp jų viena ir mano išvesta veislė „Saulės smiltelė“. Bibliotekos parodoje dalyvauju seniai, gal jau nuo rengiamos antros parodos. Tai gali būti, kad nuo 2010 metų. Šiais metais auginti jurginus buvo pakankamai sudėtinga. Pavasaris buvo pakankamai šalta, paskui prasidėjo lietus, o vėliau, apie pusantro mėnesio, kepino saulė. Labiausiai jurginai nukentėjo per krušą – iš dangaus krito lauko teniso kamuoliuko dydžio ledo gabalai. Jie išdaužė jurginus“, – pasakojo apie jurginų auginimo ypatumus Virginija.
