Įprasta, kad iš gyvūnų prieglaudos paimtas keturkojis tampa mylimu šeimos nariu, tačiau daugelis šlapianosių virsta trumpalaikėmis dovanomis artimajam žmogui ar draugui, kuris palaipsniui tampa pamirštamas ir nebereikalingas – kartais net išmetamas į gatvę. Daugelis žmonių, nebeišgalėdami išlaikyti savo augintinio, atiduoda į gyvūnų globos namų rankas, tikėdamiesi, jog juos pasieks kur kas geresni šeimininkai. Ne kiekvienam keturkojui nusišypso sėkmė ir tenka likti gyventi tarp keturių sienų – savo voljere.
Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai atviravo, ar verta priglausti augintinius iš gyvūnų globos namų.
Arnas:
Visada mąsčiau ir dabar dar galvoju apie gyvūno pasiėmimą iš gyvūnų prieglaudos. Ne tik žmonės nori būti mylimi, tačiau ir gyvūnai. Kiek teko girdėti apie gyvūnų globos namus – tai tik teigiama informacija apie jų kokybę ir atliekamas medicinines paslaugas. Žinodamas tai, esu užtikrintas, kad paimtas gyvūnėlis bus sveikas ir neužsikrėtęs.
Povilas:
Gyvenu nuomojamame bute ir minties apie katės ar šuns įsigijimą neturiu, nes jam reikalingas ne tik dėmesys, bet ir pastovi priežiūra. Norint įsigyti gyvūną ar iš gyvūnų prieglaudos, ar iš pažįstamų asmenų – reikia turėti finansų. Nežinau, ar siūlyčiau artimiems žmonėms imti gyvūnus iš gyvūnų globos prieglaudų, kadangi ten jų yra daug ir nežinia, kaip jie gyvena.
Robertas:
Per pastarąjį dešimtmetį gyvūnų globos namai tik gerėjo ir atitikdavo pačias geriausias sąlygas, laikant daugybę pamestų ar atiduotų gyvūnų. Kol kas pats neplanuoju įsigyti gyvūno, nes jis reikalauja pastovios priežiūros, o to šiuo metu negaliu suteikti.
Pablo:
Taip gaila bejėgių gyvūnėlių, kurie negali gyventi normalaus gyvenimo ir privalo laukti, kol atvyks naujasis šeimininkas ir pasiūlys tinkamas gyvenimo sąlygas. Man pasiimti gyvūnėlį, šiuo metu būtų per daug drastiškas sprendimas.
