M. Navickienė: nepaisant absoliučiame skurde gyvenančių sumažėjimo, valstybė turi toliau padėti sunkiai besiverčiantiems

Autoriuselta
Fotoelta
M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, nors absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo 5 kartus, valstybė privalo ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais šalies gyventojais.

„2018 metais buvo pradėti skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodikliai. Vertinant 2017 m. gyventojų pajamas, net 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos. O štai vertinant 2022 m. gyventojų pajamas, absoliučiame skurde gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo net 5 kartus“, – sako ministrė.

„Skirtumas labai didelis. Tačiau turime ir toliau rūpintis pažeidžiamiausiais mūsų šalies gyventojais ne tik išmokomis, tačiau ir taikliomis socialinėmis paslaugomis, užimtumu“, – pabrėžia M. Navickienė.

Valstybės duomenų agentūros eksperimentinė statistika rodo, kad, vertinant 2022 metų šalies gyventojų pajamas, skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų siekti apie 19,9 proc., o tai yra 1 proc. punktu mažiau nei ankstesniais metais.

Absoliutaus skurdo riba (kitaip – minimalių vartojimo poreikių dydis), lyginant praėjusius ir šiuos metus, augo sparčiai – beveik 33 proc. dėl itin didelės infliacijos. Anksčiau absoliuti skurdo riba kasmet augdavo po 2–3 proc.

Nepaisant ypač spartaus absoliutaus skurdo ribos augimo, stebimas absoliutaus skurdo lygio mažėjimas, Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), taikytos infliacijos pasekmių švelninimo pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms priemonės – išmokų ir pensijų didinimas – padėjo suvaldyti, stabilizuoti situaciją bei sumažinti absoliutų skurdą.

Pasak ministrės M. Navickienės, statistikos duomenys ir reguliariai atliekami tyrimai rodo, kad vienkartinės išmokos skurdo rodiklių negerina. Sunkiau besiverčiantys, vieniši, turintys negalią ar kitokių sunkumų žmonės pajunta valstybės pagalbą ir tuo pačiu gyvenimo kokybę tik gaudami nuoseklias, tikslingas išmokas, pensijas ir kitą finansinę pagalbą.

Skurdas tarp senjorų, vienišų asmenų, žmonių su negalia išlieka opia problema.

Remiantis Valstybės duomenų agentūros eksperimentine statistika, vertinant 2022 metų gyventojų pajamas, didžiausias skurdo rizikos lygis išlieka 65-erių metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje ir siekia 36,5 proc.

Skursta apie 17 proc. vaikų. Jei ši eksperimentinė statistika (prognozės) pasitvirtins, kai bus skelbiami faktiniai skurdo rodikliai apie 2022 metų gyventojų pajamas – tai bus pats žemiausias vaikų skurdo rizikos lygis, fiksuotas nuo 2005 metų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

D. Šakalienė „Fox News“: nors ir skausminga, Europai atėjo metas grąžinti skolą JAV

JP Redakcija

L. Kasčiūnas ragina D. Šakalienę dėl Otavos konvencijos sekti lenkų pavyzdžiu: Lietuva turi būti pasiruošusi užminuoti pasienį su Rusija

JP Redakcija

D. Šakalienė prancūzų branduolinio skėčio idėją vadina svarstytina: reikia įsivertinti

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads