I. Skuodienė: statistikoje matomi išaugę vaiko teisių pažeidimai gali būti tik ledkalnio viršūnė

Autoriuselta
Fotobns
I. Skuodienė. 

Galimų vaiko teisių pažeidimų ir smurto prieš vaikus atvejų skaičius šių metų pirmąjį pusmetį stipriai išaugo, o į vaiko teisių gynėjus kreipėsi per 40 proc. daugiau pagalbos ieškančių vaikų, apie karčią šalies vaikų realybę praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, t. y. apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022 m. –125, o 2021 m. – 111).

Turima statistika atskleidžia, jog pastarąjį pusmetį galimai panaudoto smurto prieš vaikus atvejų buvo beveik 25 proc. daugiau, lyginant su 2022 m. pirmuoju pusmečiu. Taip pat, turimais duomenimis, smurtą dažniau patyrė berniukai – jie daugiausiai kentėjo nuo fizinio smurto ir nepriežiūros. Prieš mergaites smurtauta mažiau, bet jos dažniau patyrė seksualinį ir psichologinį smurtą. Daugiausiai smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.

Anot vaiko teisių gynėjų, fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą ir nepriežiūrą daugiausia patyrė Marijampolės, Utenos ir Tauragės apskrityse gyvenantys vaikai. Pažymima, kad būtent šiose apskrityse ne mažiau kaip vienas smurto atvejis teko 100 vaikų. Tuo metu mažiausiai prieš vaikus galimai smurtavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdos apskrityje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog galimų vaiko teisių pažeidimų atvejai, matomi statistikoje, gali būti tik ledkalnio viršūnė, neparodanti realaus nukentėjusiųjų masto.

„Analizuojant statistiką ir matant, kaip kiekvienais metais galimai nukentėjusiųjų vaikų kreivė kyla aukštyn, gali apimti beviltiškumas, jog situacija mūsų šalyje vis prastėja, tačiau mes, vaiko teisių gynėjai, šiuose skaičiuose įžvelgiame ir kitą pusę – suprantame, kad tūkstančiai vaikų, patiriančių įvairių sunkumų, buvo pastebėti sąmoningų ir empatiškų aplinkinių, apie juos buvo pranešta ir jiems galėjome suteikti reikiamą pagalbą“, – sakė tarnybos direktorė.

Anot jos, iš visų šiemet gautų pranešimų apie 31 proc. nepasitvirtino, tačiau šiemet nepasitvirtinusių pranešimų kiekis buvo 9 proc. mažesnis nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Tokie rezultatai, I. Skuodienės teigimu, rodo didesnį žmonių atidumą vaikui, jo savijautai bei aplinkai, o kartu ir geresnį galimų vaiko teisių pažeidimų atpažįstamumą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vaiko teisių gynėjai reaguodami į pranešimus pradeda naudoti vaizdo registratorius

JP Redakcija

Nuo vasario vaiko teisių gynėjai ypatingose situacijose dirbs su vaizdo registratoriais

JP Redakcija

Dvigubai išaugus kreipimųsi skaičiui, Vaiko teisių linija dirbs šešias dienas per savaitę

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads