Bendra sveikatos sistemos padėtis nėra patenkinama, o sveikatos apsaugos reforma virsta prakeiksmu, antradienį Seime skaitydamas ketvirtąjį metinį pranešimą sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Deja, šiandien bendra sveikatos sistemos padėtis nėra gera ar net patenkinama. Sveikatos reforma, kaip ir daugelis kitų, Lietuvos žmonių lūpose pamažu virsta prakeiksmu“, – teigė jis.
Anot valstybės vadovo, Seimui pernai vasarą priėmus sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, esminių permainų pažadai liko pakibę ore.
„Sumažėjusių eilių, didesnio sveikatos paslaugų pasiekiamumo, operatyvesnės pagalbos, skaidrumo tebelaukiame iki šiol“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad jau nebėra laiko klysti pertvarkant sveikatos apsaugą, o reformos naudą privalo apčiuopti žmonės.
„Dažnai primenu Lietuvos savivaldybių merams, kad ir jie gali savo iniciatyva stumti sveikatos reformos traukinį pirmyn. Tačiau tenka pripažinti ir tai, kad stumti galima, bet reikalinga ir stipri traukos jėga. Reikalingas Sveikatos apsaugos ministerijos lokomotyvas, be kurio savivaldybių pastangos gali nueiti perniek“, – sakė G. Nausėda.
Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu vykdo greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, pernai Seimas patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą, kurią įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją. Savivaldybėse bus kuriami nauji dariniai – sveikatos centrai, kurie rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Metiniame pranešime prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į vaikų sveikatą, jų fizinį ugdymą.
„Mūsų Sporto įstatyme vaikai paminėti keturis kartus. Premija – 14 kartų. Sutelkę tiek daug dėmesio į medalius ir sporto pasiekimus, ignoruojame vaikų fizinį aktyvumą, įtraukimą į sporto veiklas, prasmingą užimtumą, galiausiai – ir šeimų gerovę“, – sakė jis.
„Tačiau sveiko gyvenimo pagrindas klojamas pirmaisiais gyvenimo metais ir dešimtmečiais. Todėl valstybė turi investuoti į vaikų sveikatą, skatindama sveikus pasirinkimus, kad vėliau reikėtų išleisti mažiau lėšų vaistams“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, nubrėžia gaires ateičiai.
