Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina NATO šalių gynybos ministrų pasiektą sutarimą dėl rotacinio gynybos modelio. Prezidentūros teigimu, pastarasis Aljanso sprendimas leis esmingai sustiprinti rytinio NATO flango oro gynybos pajėgumus.
„Prezidentas sveikina NATO ministrų sprendimą, kurį Vilniuje patvirtinus visiems NATO šalių vadovams bus reikšmingai sustiprinta Baltijos šalių oro gynyba“, – teigiama Prezidentūros komentare, kurį Eltai raštu perdavė šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Rusijos karas prieš Ukrainą išryškino oro gynybos reikšmę visuose gynybos planuose ir taikos metu. Lietuva kartu su Latvija ir Estija teikė siūlymą NATO sąjungininkams dėl rotacinio oro ir priešraketinės gynybos modelio pritaikymo Baltijos šalyse. Toks modelis leistų efektyviausiai panaudoti NATO šalių resursus“, – nurodo Daukanto aikštė, pridurdama, kad G. Nausėda, vizituodamas sąjungininkių šalių sostinėse aptarė šį klausimą su Aljanso lyderiais.
ELTA primena, kad penktadienį Briuselyje NATO gynybos ministrai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
„Modelis nustato principus, kuriais remiantis šalys galės skirti antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, pradedant nuo NATO rytinio pakraščio. Tai leis užtikrinti greitesnį perėjimą į oro gynybą, gerins oro pajėgų parengtį ir suderinamumą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Lietuva pasirengė ir užtikrins palankias sąlygas Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui, įskaitant infrastruktūrą, priimančios šalies paramą, personalą. Kartu su Latvija ir Estija regione tam tikslui įsteigėme regione tarpusavyje susijungiančias dideles oro erdves, kurias karinių orlaivių treniruotėms ar kitoms reikmėms galime aktyvuoti valandų bėgyje“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
