Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytei-Nielsen bei parlamento frakcijų seniūnus.
Kreipimesi R. Duchnevičius atkreipė dėmesį, kad pateiktame Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių nutarimo projekte tarp spręstinų problemų yra punktų, kurie nukreipti prieš tautinių mažumų mokyklas, rašoma Vilniaus rajono savivaldybės pranešime.
Pasak mero, kyla rimtų abejonių, ar šiuo projektu iš tikrųjų yra siekiama spręsti lietuvių kalbos vartojimo problemas, ar tiesiog sudaryti palankesnes sąlygas tautinių mažumų mokyklų tinklo likvidavimui ir tolesniems tautiniams konfliktams.
„Tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis. Apie 16 proc. Lietuvos gyventojų priklauso įvairioms tautinėms mažumoms, tarp kurių gausiausiai yra lenkų. Kitą dalį sudaro rusai, baltarusiai, žydai, ukrainiečiai ir kitų tautybių asmenys. Visi dirbame, mokome, padedame, nepaisant tautybės.
Visų indėlis į Lietuvos valstybę, jos kultūrą ir klestėjimą yra didžiulis. Todėl turime dėti visas pastangas, kad tautinės mažumos jaustųsi ne atstumtomis ar svetimomis, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir bendrais Lietuvos kūrėjais, turintiems teisę išmokti ir valstybinę, ir gimtąją kalbas“, – sakė R. Duchnevičius.
Jo teigimu, projekte minimi Tarptautinio studentų vertinimo programos (PISA) 2018 metų, o ne PISA 2021 metų rezultatai, o būtent pastarieji ir parodo, kad tautinių mažumų mokyklos (ypač su lenkų mokamąja kalba) padarė milžinišką pažangą gerinant mokymo kokybę. Be to, anot mero, projekte pateikiama ir daugiau klaidinančios informacijos.
„Švietimo įstatymo 30 str. 2 p. nustatyta, kad tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos mokymui „skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui“, o ne, kaip teigiama projekte, „ne daugiau“. Manau, kad nėra jokio poreikio projekte numatyti rekomendaciją keisti Švietimo įstatymą. Siūlome tiesiog pasinaudoti esama šio įstatymo nuostata ir stiprinti valstybinės kalbos mokymą“, – tęsė R. Duchnevičius.
Meras teigia, kad projekte pateikiama dar viena klaidinanti informacija apie tai, jog minėtose mokyklose mokymas vykdomas ne iš lietuviškų vadovėlių.
Vadovėlių kitomis tautinių mažumų kalbomis leidimas jau seniai neatitinka mokyklų poreikių, todėl mokyklose mokomasi iš senų vadovėlių, kuriuos prie dabartinės ugdymo programos pritaiko mokytojai. Mokyklų praktikoje jau ir šiuo metu yra dirbama tiek su tautinių mažumų, tiek su valstybine kalba parašytais vadovėliais.
Primenu, kad nuo rudens bus pereita prie atnaujintų ugdymo programų. Vadovėlių tautinių mažumų kalbomis pritaikytų dirbti su šia programa ne tik nėra, bet net neplanuojama jų leisti“, – teigė R. Duchnevičius.
Bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokymas vykdomas lenkų kalba, Vilniaus rajone yra 23. Registrų centro 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniaus rajone lenkų tautinė mažuma sudaro 46,75 proc. visų gyventojų.
