Smilgių etnografinėje sodyboje vyko kraštietės menininkės Jolitos Puleikytės edukacija „Oparto atspindžiai“. Ji skirta žymaus dailininko Kazimiero Žoromskio, kilusio iš Smilgių, 110-osioms gimimo metinėms paminėti.
Bilietas į Panevėžį
„Dirbtuvės, kaip ir pačio menininko gyvenimas, buvo skirtos optiniam menui, todėl darėme knygutes, klijavome tekstą“, – veiklą pristatė J. Puleikytė, kuri save pristato ir unikaliu slapyvardžiu ONline.
„Gana dažnai žalias mygtukas dega. Na, ir dažnai viskas susideda iš linijų, taškų“, – slapyvardžio reikšmę paaiškino ji.
„Esu beveik panevėžietė, nes augau nutolusi tik per 25 km nuo Panevėžio, Gilbonių kaime. Kurį laiką klaidžiojau po kitus miestus bei šalis, bet vis dėlto grįžau į lėtąjį ir žavingąjį Panevėžį“, – pasakojo mergina.
Kelionės bilietu į Panevėžį tapo darbo pasiūlymas Pragiedrulių kūrybiškumo centre, kuriame su lankytojais ji žadina kūrybiškumą, pasitelkdama įvairias dailės dirbtuves.
„Visada kūriau arba bent aplinkos kūrybiniai procesai mane pakviesdavo pažiūrėti, nes dažnai nuo mažų dienų aplinkoje vis matydavau reginius, kurie absoliučiai atitinka kiečiausių galerijų ekspozicijas, performansus. Tai – kinetika, garsas, spalvos… Vis pakliūnu į tokius jų susiderinimus, kuriuos būtų sunku atkartoti“, – dėstė J. Puleikytė.
Avnatiūros
Šiuo metu menininkė daugiausia kuria flomasteriais, skaitmenine grafika.
„Iš tiesų flomasterius vis dar tyrinėju. Mane žavi jų infantilumas, kadangi visiems tai yra dažniausiai suvokiama kaip vaikystės žaidimų priemonė“, – teigė ji.
„Tai – paprasta, tačiau daug variacijų turinti technika. Labai lengva turėti juos po ranka, kada aplanko įkvėpimai ir iškvėpimai. Mano mūzos dažniausiai įsimylėjusios meilės jausmą. Siužetai ateina iš kasdienybės, iš to, kad niekas niekam laiko neturi, o popierius – visuomet pasiruošęs pakalbėti“, – tvirtino mergina.
J. Puleikytės teigimu, ją vis sudomina avantiūros.
„Jas dažnai pajuntu pradėjusi kūrybai brėžti linijas. Nežinojimas, kas bus, ir klaidos vertimas į kažką įdomaus, man labai kompensuoja gyvenimo siužeto poreikį, nes gyvenime klaidas labai sureikšminame, dramatizuojame, apverkiame, susigriaužiame. Na, o pakvailioti įdomu net klaidų momentu… Dėl to kūryba mane vis įtraukia, nes menai – labai laisvi. Jei leidi tam tekėti su žavesiu, bet be kontrolės, būtina viską suvaldyti. Kartais piešiu tik linijas, tarp linijų jaučiu, jog yra daugiau vietos turiniui. Atrodo, jog minties ar jausmo spalva neapvagia“, – aiškino kūrėja.
Komiksas apie bananą
Nors šiuo metu ji gyvena Panevėžyje, gražių žodžių negaili Smilgių miesteliui, kur lankė mokyklą.
„Mokykloje, aišku, būta visko. Tačiau Smilgiai man – šviesus miestelis. Šioje mokykloje net teko vesti dirbtuves septintokams. Buvo labai įdomi patirtis, nes kūrėme komiksą. Išvažiuodama iš Panevėžio prieš dirbtuves sugalvojau, kad keisiu užduotį ir darysime komiksą, tačiau tegul patys mokiniai daugiau kuria ir lavina savo vaizduotę. Nusivežiau banano žievę ir paprašiau jų sukurti komiksą apie tai, kur dingo bananas. Padarė puikius komiksus. Pasiplojome sau ir banano žievei“, – juokėsi J. Puleikytė.
