Trijų vaikų mama, Trakiškio bendruomenės valdybos narė, vaikų šachmatų trenerė dirba mylimą darbą – kasdien ji atskleidžia mažiesiems nuostabų šachmatų pasaulį. „Tėvynės“ kalbinta šachmatų trenerė papasakojo, kas ją pačią paskatino žengti tokiu keliu, prisiminė saldžias pergales, atskleidė, kokią naudą vaikams duoda ši sporto šaka, ir pasidžiaugė naujausiais savo auklėtinių pasiekimais.
Prie šachmatų lentos – vaikai
Jau antrus metus Lietuvos pradinių mokyklų mokinių klasės dalyvavo šachmatų turnyre Prezidento taurei laimėti. Atrankiniuose turnyruose šiemet dalyvavo daugiau nei 1500 mokinių iš visos Lietuvos mokyklų, o į finalinį turnyrą Prezidentūroje buvo pakviestos 25 geriausiai atrankoje pasirodžiusios komandos. Šiame turnyre dalyvavo ir Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos trečiokų komanda. Jai vadovavo pati A. Liobikienė, o prie komandos pergalių prisidėjo ir jos devynmetė dukra Austėja.
Pasak A. Liobikienės, šį turnyrą daugiu nei dvidešimt metų organizuoja Lietuvos šachmatų sporto entuziastas Jonas Sidabras, o prieš dvejus jį ėmėsi globoti ir pats Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, taip prisidėdamas prie turnyro garsinimo.
„Dažniausiai klasėse šachmatais profesionaliai žaidžia vos vienas kitas vaikas, kiti tik mėgėjiškai. Todėl siekdamas įtraukti visus vaikus į žaidimą, organizatorius sugalvojo, kad komandą turi sudaryti penki tos pačios klasės mokiniai. Ir nors šiemet mūsų komanda netapo prizininke, vaikams buvo didelis džiaugsmas pabūti kartu, dalyvauti, iš arti susipažinti su pačiu prezidentu. Tikiuosi, kad kitais metais turėsime daugiau dalyvių, kad prisijungs ir kitos miesto bei rajono mokyklos“, – kalbėjo A. Liobikienė.
Šachmatų trenerė džiaugėsi ir neseniai Vilniuje įvykusiu tarptautiniu šachmatų turnyru, kuriame dalyvavo ir pats pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas. Praėjusį savaitgalį vyko dar vienas Lietuvos čempionatas Vilniuje. Jame A. Liobikienės auklėtinė panevėžietė Medeinė Katinaitė vaikų grupėje iki 8 metų žaibo turnyre iškovojo antrąją vietą.
Išmoko žaisti stevėdama tėtį
Šachmatų žaidimo subtilybių vaikus mokanti Panevėžio sporto centro trenerė A. Liobikienė pasakoja pati žaisti išmokusi stebėdama savo tėtį Tautvilį Leikų. Pramokusi figūrėlių ėjimų, ji pradėjo lankyti šachmatų būrelį, dalyvauti varžybose ir pelnyti prizines vietas.
„Mano tėvelis – šachmatininkas. Pamenu, jis nuolat žaisdavo su draugais, o aš, dar maža būdama, stebėdavau, kaip ir kas ten vyksta. Kaip pati išmokau žaisti, tiesą sakant, nebepamenu, tiesiog žaisdavau. Vėliau tėvelis mane atvedė į tą pačią sporto mokyklą, kurioje pati dabar dirbu. Taip atėjau į profesionalų šachmatų sportą“, – prisimena A. Liobikienė.
Pašnekovė atvira – ne viena partija buvo sužaista ir su tėčiu. „Pradžioje kai žaisdavome, nepasakyčiau, kad tėtis pasiduodavo. Jis žaisdavo rimtai, ir aš pati labai stengdavausi, bet visgi dažniausiai pralaimėdavau. Vėliau, po ilgesnių treniruočių, jau po truputį pradėdavau jį įveikti ir laimėti. O dar vėliau atėjo laikas, kai visada jį įveikdavau“, – linksmai pasakoja šachmatininkė.
Šachmatai savaime įdomūs
A. Liobikienė šachmatais žaidė, kol mokėsi vidurinėje mokykloje, dalyvaudavo įvairiose varžybose. Vienas įsimintiniausių laimėjimų patirtas būnant vos septyniolikos Lietuvos moterų čempionate. Tada Asta iškovojo penktąją vietą. Lietuvos čempione ji nėra tapusi, bet tokiuose čempionatuose dažnai laimėdavo prizines vietas.
Šiuo metu šachmatų varžybose A. Liobikienė taip intensyviai nebedalyvauja. Paskutinį kartą prieš varžovus sėdo praėjusiais metais Biržuose žaibo turnyre, kuriame iškovojo antrąją vietą. „Norėjau save patikrinti, išbandyti jėgas ir pasižiūrėti, ar dar galiu žaisti ir konkuruoti. Pasirodo, kartais dar galiu“, – šypsojosi šachmatininkė ir pridūrė, kad dabar yra labiau susikoncentravusi į vaikų treniravimą, o pati jau retai kada žaidžia.
Su pralaimėjimu susitaiko ne visi
A. Liobikienė vaikams treniruotes veda penkis kartus per savaitę po pusantros valandos. Trenerė pastebi, kad šachmatų populiarumas auga. Prieš penkerius metus ji treniravo vos dešimties vaikų grupę, dabar jų – apie keturiasdešimt.
Šachmatų nauda didžiulė – įsitikinusi trenerė A. Liobikienė. „Man pačiai gyvenime praverčia išsiugdytas susikaupimas, kruopštumas. Koncentracija turbūt mane atvedė ir prie mano pomėgių – mezgimo, siuvinėjimo. Deja, bet šiems pomėgiams laiko nebeužtenka. O vaikams – jie lygiai taip pat mokosi susikaupti ir koncentruoti dėmesį tik į žaidimą. Būna, tėveliai stebisi, kad jų vaikas tiek ilgai gali išsėdėti. Yra vaikų, kurie ateina, pabando ir pamato, kad ši sporto šaka ne jiems. Kai kurie bando daug dirbti savarankiškai, bet ne visiems tą padaryti pavyksta. Pradinukai išsigąsta, kad reikės rašyti. Tai – azartiškas, įtraukiantis žaidimas, bet visgi čia vaikams tenka išmokti ir pralaimėti. Kai kuriems su tuo labai sunku susitaikyti, nusivilia, praranda motyvaciją, o kai kurie kaip tik po pralaimėjimo „užsikabina“ ir su didžiuliu užsidegimu siekia tikslų. Juk ir gyvenime ne vien tik laimėjimai būna. Šis žaidimas užgrūdina, viskas vyksta greitai – čia ir dabar“, – kalbėjo S. Liobikienė.
Žaidžia ir trakiškiečiai
Į šachmatų pasaulį Asta įtraukė ir savo atžalas, šachmatais žaidžia ne tik jauniausioji dukra Austėja, bet ir du sūnus – Marijus bei Laurynas. Be to, trenerė šią sporto šaką populiarina ir Trakiškio bendruomenėje.
Pati A. Liobikienė yra kilusi iš Panevėžio, bet prieš penkerius metus su šeima persikėlė gyventi į Trakiškį. Netrukus Liobikų šeima įsitraukė į bendruomenės veiklą. A. Liobikienė yra Trakiškio bendruomenės valdybos narė. Ji daug prisideda prie bendruomenėje organizuojamų renginių, įvairių projektų, rūpinasi, kad visiems būtų gera čia gyventi, ir žinoma, stengiasi kuo daugiau trakiškiečių supažindinti su šachmatų žaidimu. Trakiškyje kelinti metai iš eilės vaikams organizuojama vasaros stovykla, jos metu vaikai taip pat mokomi žaisti šachmatais.
