Neseniai Anykščių regioninio parko lankytojus pradžiugino naujas objektas, papildęs gamtos kraštovaizdį – medinė skulptūra. Visai šalia Puntuko akmens atsiradęs meno kūrinys vaizduoja žaltį, apsivijusį medinį stulpą. Nedaugelis žino, jog lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“ atkartojanti skulptūra – iš Panevėžio rajono Uliūnų kaimo kilusių Deivido ir Virginijaus Tarulių bei Valerijaus Kunigel projektas, pagerinęs Gineso rekordą.
Stipri komanda
Idėjos sumanytojas bei asmuo, kuris projekto metu buvo atsakingas už dokumentaciją bei surinktų įrodymų rekordui užfiksuoti pateikimą – Deividas. Palikęs profesionalaus dziudo kovotojo karjerą ir įgijęs bakalauro laipsnį biomechanikos inžinerijos srityje, jis jau spėjo pabuvoti ir superherojaus žmogaus-voro, ir ugniagesio kailyje. Paskutinioji jo iniciatyva – aukščiausios pasaulyje medinės statulos statybos.
Prie skulptūros sukūrimo prisidėjo ir dar du asmenys: skulptūros kūrėjas ir menininkas – Valerijus ir asmuo, atsakingas už techninius sprendimus statybos, transportavimo metu – Deivido tėtis Virginijus.
Menininkui Valerijui drožyba nesvetima jau nuo pat vaikystės, bet aktyviai šia veikla užsiima daugiau nei dešimtmetį. Pradėjęs nuo paprastų darbų, tobulino savo įgūdžius bei techniką ir ėmė kurti vis sudėtingesnes skulptūras.
„Kadangi skulptūrų gamybos procesas užtrunka nemažai laiko, susibūrėme į komandą, kad galėtume padėti menininkui ir kartu tobulėti. Kitas komandos narys Virginijus rūpinasi visa skulptūroms sukurti reikiama technika, ąžuolo rąstų bei dirbtuvių paieška ir transportavimu. Taip pat padeda klientams išsigabenti ir pasistatyti skulptūras savo sodybose. Na, o aš asmeniškai atsakingas už idėjas, komunikaciją bei visus projektų valdymą apimančius aspektus“, – pristatė Deividas.
Dar nematyta
Anykščiuose, šalia Puntuko akmens, įsikūręs skulptūrų parkas talpina daugiau nei 20 skulptūrų, tarp jų – 4 metrų mamuto skulptūra, lankytojus žavinčios filmo veikėjo Grūto sūpynės, o dabar – ir aukščiausia medinė skulptūra pasaulyje.
„Ilgus metus dirbant drauge kilo mintis sukurti asmeninių skulptūrų parką „Praeities takas“ ir taip įprasminti Valerijaus kūrybą. Lauko skulptūrų ekspozicija Anykščių regioniniame parke turi išliekamąją vertę, nes ten per ketverius metus jau pastatėme daugiau nei 20 įvairiausių skulptūrų, o taip pat ir aukščiausią pasaulyje medinę skulptūrą. Smagu ir tai, kad parką gali aplankyti kiekvienas ir kartu pasidžiaugti mūsų darbais bei pamatyti viską gyvai“, – pasakojo vaikinas.
Projektų valdymu bei idėjų generavimu užsiimantis Deividas teigė, jog naujosios skulptūros idėja kilo mąstant, kaip parko lankytojams pasiūlyti kažką dar nematyto.
„Nuo pat vaikystės mėgau konkuruoti, būti greitesnis, stipresnis ir išradingesnis nei kiti. Todėl galvodamas, kaip nustebinti parko lankytojus būsimo sezono metu, nusprendžiau padaryti kažką, ko dar nesame darę, kitaip tariant – mesti sau dar sudėtingesnį iššūkį, nes tik tai leidžia tobulėti. Tokių minčių vedamas pradėjau domėtis, kokia yra sukurta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra“, – sakė vaikinas.
Taisyklų gausa
Iki šiol Gineso rekordų knygoje aukščiausia medine skulptūra pasaulyje buvo laikoma 22,92 metro autochtoniška skulptūra, kurią 2008 m. rugpjūčio 19 d. sukūrė Michelis Schmidas. Anot Deivido, tai neatrodė kaip neaplenkiamas aukštis.
Pasak idėjos autoriaus, Anykščių regioninis parkas – ideali vieta kurti naujas istorijas, apie kurias galės kalbėti ateities kartos. Todėl meno kūrinio tematika taip pat pasirinkta neatsitiktinai.
„Teko pasukti galvą, ką atvaizduoti tokioje aukštoje skulptūroje, nes ji turi būti ne tik graži, bet ir techniškai išpildoma. Taip pat labai norėjosi pasaulio mastu išgarsinti lietuvišką motyvą, todėl pasirinkau lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“, – kalbėjo jis.
Tiesa, siekiant pagerinti Gineso rekordo rezultatą, neužtenka vien pastatyti aukštą skulptūrą – kiekvieno rekordo įregistravimas vyksta atsižvelgiant į griežtas taisykles.
„Kilus šiai idėjai, neturėjau jokių žinių ir patirties su Gineso rekordais, tad viskas prasidėjo nuo bendravimo su Gineso rekordų knygos komanda. Intensyvios diskusijos ir taisyklių aiškinimasis truko ilgiau nei mėnesį. Išsiaiškinę visus nežinomuosius ir oficialiai pateikę prašymą, gavome specialias, būtent šiam rekordui taikomas taisykles ir gaires, kaip turi vykti rekordu pretenduojančios tapti skulptūros gamybos, statybos ir matavimo procesas“, – paaiškino Deividas.
Pagerintas Gineso rekordas
Viena pagrindinių šio rekordo sąlygų – visa skulptūra turi būti pagaminta iš medžio, todėl jos gamyboje negali būti naudojamos metalinės ar kitokios medžiagos meno kūrinį sutvirtinančios konstrukcijos. Sujungiant skirtingas skulptūros dalis taip pat buvo svarbu naudoti tik tuos klijus ar impregnantus, kurie atitiko nurodytus standartus.
„Tam, kad galėtume įrodyti, kaip sujungtos atskiros skulptūros dalys, visą procesą turėjome filmuoti, fotografuoti ir kitaip dokumentuoti, todėl statybos proceso metu turėjome filmavimo komandą, kuri įamžino kiekvieną mūsų žingsnį. Be to, procesą privalėjo stebėti mažiausiai du nepriklausomi liudytojai, kurie savo ruožtu pildė ataskaitą ir patvirtino, kad mes laikėmės visų taisyklių“, – atskleidė jis.
Pirmieji žingsniai rekordo link buvo nueiti dar praėjusių metų birželį. Deividas pasakojo, jog menininko Valerijaus Kunigel ir už techninius sprendimus atsakingo Virginijaus Tarulio darbas kuriant skulptūrą buvo tiek pat svarbus ir sunkus, kiek ir reikalingų įrodymų fiksavimas bei dokumentacijos rinkimas viso proceso metu.
Galiausiai, nustatant medinės skulptūros aukštį, projekto kūrėjai galėjo pasirinkti: kviesti oficialius Gineso rekordo teisėjus arba samdyti profesionalų atestuotą matininką, kuris atliktų matavimą profesionalia įranga.
„Laikytis visų šių taisyklių buvo įdomi patirtis, nes jos ne tik suteikė projektui didesnę vertę, bet ir suteikė mums naujos patirties bei žinių. Na, o po visų metų darbo tikslo link, 2023 m. gegužės 18 d. oficialiai įregistravome 25,11 metro aukščio skulptūrą. Tai reiškia, jog daugiau nei dviem metrais pagerinome buvusį rekordą“, – džiaugėsi Deividas.
Savęs atradimai
Avantiūros ir prasmingos iniciatyvos Deividui – ne naujiena. Baigęs biomechanikos inžinerijos studijas vaikinas vėliau dirbo ugniagesiu, užsiiminėjo įvairia papildoma veikla. Daugeliui vaikų jis yra žinomas kaip žmogus-voras, kuris apsivilkęs superherojaus kostiumą vedė įvairias šventes.
„Kažkada esu girdėjęs pasakymą, kad nuo 20 iki 30 metų reikia eksperimentuoti ir išbandyti kuo daugiau veiklų, o nuo 30 iki 40 metų rasti veiklą, kurioje esi geriausias ir koncentruotis į ją. Galbūt nesąmoningai tą ir darau – eksperimentuoju, nes man viskas įdomu. Aš nežinau, kuo norėčiau būti ateityje, bet tikrai žinau, kad nenoriu užsiimti tik viena veikla“, – tikino jis.
Tačiau Deivido visuomeniškumas prasidėjo anksčiau, dar vaikystėje – tėvai visada skatino užsiimti mėgstama veikla ir palaikė visus jo pasirinkimus. Gineso rekordo siekis jam taip pat turi ir asmeninę reikšmę – jį įgyvendino kartu su tėčiu Virginijumi.
„Tai buvo smagi kelionė su daug iššūkių ir smagiausia, kad tą kelionę galėjau įveikti su tėčiu. Turėsiu ką pasakoti savo anūkams. Tikiuosi, jog Gineso rekordo iniciatyva paskatins aplinkinius drąsiau svajoti ir nebijoti imtis net beprotiškiausių idėjų. Manau, kad tai taps dar vienu pasiekimu, kuriuo Lietuva galės didžiuotis“, – džiaugėsi jis.
