Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nutarė prisijungti prie kitų parlamentinių partijų ir pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Partijos vardu savo parašą po dokumentu padės „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Visgi, kaip teigiama išplatintame pranešime, buvęs Seimo narys pasirašys atskirai nuo valdančiųjų politinių jėgų lyderių. Nurodoma, kad tokios pozicijos R. Karbauskį įpareigojo laikytis partijos Taryba, kad valdančiųjų politika valstybės vidaus klausimais yra destrukcinė ir daro žalą valstybės atsparumui išorinėms grėsmėms.
„Mes visada palaikome visus įstatymus ir veiksmus, kurie stiprina Lietuvos saugumą. Pritariame pateiktam susitarimo dėl gynybos turiniui, jame atsispindi visos mūsų siūlytos pastabos. LVŽS palaiko susitarimo kryptis, pritaria Lietuvos kariuomenės stiprinimui, tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimui bei valstybės pasirengimui ginkluotai gynybai ir atsakui į hibridines atakas“, – sako R. Karbauskis.
„Dabar kaip niekada anksčiau svarbus visų žmonių telkimas, o tai galime daryti tik per tradicinių vertybių stiprinimą, didesnę paramą šeimoms, kurios šimtmečiais buvo ir yra mūsų visuomenės pagrindas. Taip pat stiprindami šalies ekonomiką, kad žmonės jaustųsi orūs. Jei neturėsime vieningos visuomenės su savo unikalia kultūra, kalba, tradicijomis – neturėsime ką ginti,“ – nurodo jis.
Parlamentinių partijų vadovai praėjusių metų vasarą, išskyrus „valstiečius“, pasirašė susitarimą dėl gynybos. Šiuo dokumentu sutarta siekti išlaikyti ne mažesnį nei 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą krašto gynybai tai pat didinti šauktinių skaičių.
Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., jau anksčiau padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
