Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis teigia, kad Aljansas turėtų sutarti ir patvirtinti naujus Baltijos regiono gynybos planus dar iki viršūnių susitikimo Vilniuje. Diplomatas nurodo, kad Aljanso lyderiai dar diskutuoja, kokiame lygmenyje pastarieji planai turėtų būti finalizuoti – tai, jo manymu, turėtų paaiškėti iki birželį vyksiančio NATO gynybos ministrų susitikimo. Ir nors pokalbiai dar tęsiasi, D. Matulionis pabrėžia, jog naujieji planai bus palankūs Rytiniam blokui.
„Gynybos planai yra pateikti, pradėti diskutuoti NATO viduje. Artimiausiu metu, tikiuosi, kad jie bus patvirtinti ir tikrai bus palankūs Rytinio flango apginamumui. Labai tikimės, kad NATO viršūnių susitikime politiškai bus galutinai aprobuoti ir pradėti įgyvendinti“, – Lietuvos žurnalistų delegacijai NATO centrinėje būstinėje teigė Lietuvos ambasadorius.
„Dar nėra nuspręsta, kokia lygyje jie (gynybos planai – ELTA) bus tvirtinami. Vyksta tam tikra diskusija. Aš įsivaizduoju, kad iki gynybos ministrų susitikimo, kuris įvyks birželio mėnesį, turėtų būti jau pilnai aišku“, – akcentavo jis.
- Matulionis pastebėjo, kad patvirtinus naują strategiją, keisis ir Lietuvos įsipareigojimai – Vilnius turės dedikuoti atitinkamas pajėgas ne tik šalies, bet ir viso Aljanso gynybai.
Visgi, klausiamas apie konkrečias atnaujintų planų detales, diplomatas teigė negalįs viešai kalbėti apie tokio pobūdžio slaptą informaciją. Tačiau ambasadorius nurodė, jog patvirtinus naują gynybos viziją, vyriausiajam Aljanso pajėgų vadui bus suteikta daugiau galių ir įpareigojimų pasitelkti karines pajėgas.
„Vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas įgaus daugiau įgaliojimų tam atvejui, jeigu įvyktų ginkluotas konfliktas prieš Aljanso narę bet kurioje Aljanso vietoje. Atitinkamai su visa mūsų Aljanso pajėgų struktūra – ne tik sausumos pajėgomis, bet ir oro, jūrų pajėgomis ir daugybe kitų klausimų, kurie turi būti iki galo sutvarkyti tam, kad vėl sugrįžtume prie efektyvios kolektyvinės gynybos“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad aukščiausio lygio bloko šalių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
Vertindamas naujus gynybos planus, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Baltijos šalims tai yra „reikšmingas žingsnis į priekį“, tačiau šalies diplomatijos vadovas leido suprasti, kad Vilnius pasigenda aiškesnės Aljanso pozicijos atgrasymo politikos klausimu.
