Visame regione sumažėjus vėjo jėgainių gamybai išaugo elektros importas iš Latvijos, kur hidroelektrinės toliau generuoja itin didelius energijos kiekius. Įsibėgėjant pavasariui, vis aiškiau Lietuvos ir aplinkinėse rinkose juntama saulės jėgainių gamybos įtaka kainoms per pietus.
Kaip praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, balandžio 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 15 proc. nuo 76 iki 87 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 86,6 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę stebėjome reikšmingai mažėjančią vėjo generaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Itin maža vėjo gamyba pirmoje savaitės pusėje buvo Vokietijoje – praėjusį trečiadienį per pietus ji siekė vos 0,5 GW, kai palyginti įrengtoji vėjo galia Vokietijoje yra didesnė nei 65 GW, o dar prieš savaitę vėjo elektrinės ten vidutiniškai generavo apie 20 GW kiekvieną valandą. Mažesnė vėjo gamyba prisidėjo prie kainų augimo, tačiau ją iš dalies kompensavo didesnė saulės elektrinių ir išlikusi aukšta hidroelektrinių gamyba. Lietuvoje saulės elektrinių generacija augo ketvirtadaliui, tačiau panašiai ji auga ir kitose šalyse. Dėl to kiekvieną praėjusios savaitės dieną per pietus stebėjome mažesnes elektros kainas nei ryte ar vakare“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Pranešime žiniasklaidai dalijamasi, kad elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 213 GWh iki 218 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 67 GWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 82 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, nors jų generacija mažėjo trečdaliu nuo 40 GWh iki 27 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 15 GWh – panašiai kaip ir praėjusią savaitę, kai jų generacija siekė 16 GWh. Hidroelektrinių gamyba mažėjo 14 proc. nuo 20 GWh iki 17 GWh. O saulės jėgainės pagamino ketvirtadaliu daugiau nei savaite prieš tai, jų gamyba augo nuo 5 GWh iki 6 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 23 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 40 proc., hidroelektrinės – 25 proc., saulės elektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 3 proc.
Pagal importo / eksporto santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 7 proc., nuo 201 GWh iki 215 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 27 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 72 proc. iš Latvijos, o likęs 1 proc. buvo importuotas per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko panašus kaip ir praėjusią savaitę – apie 56 GWh. 98 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 2 proc. į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 93 proc. Lenkijos kryptimi ir 3 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi.
