Panevėžio rajono Katinų kaimo kultūros centre tupi beveik du šimtai katinų. Jie jau kelias savaites stebi vietos gyventojų kultūrinį gyvenimą, šokių repeticijas, klausosi dainų ir muzikos. Katinus čia sutupdė Katinų kaimo gyventojas, Katinų kultūros įstaigos porinių šokių kolektyvo „Vieversys“ šokėjas, kolekcionierius Edmas Abramavičius. „Šiemet mūsų šokių kolektyvas švenčia penkerių metų sukaktį, todėl ta proga kultūros centre, kur vyksta repeticijos, pristatau savo katinų kolekciją“, – sako E. Abramavičius.
Pasinėrė visa galva
Katinai į Katinų kaimą atkeliavo ne tik iš pačių įvairiausių Lietuvos kampelių, bet ir iš tolimų kraštų. Vieni iš Egipto, kiti iš Ukrainos, tačiau daugiausia jų – iš Panevėžio turgaus. Katinas E. Abramavičiaus gyvenime – gana reikšmingas gyvūnas ir per kelerius metus jo namuose nejučia apsigyveno keli šimtai katinų statulėlių. Šiems gyvūnams meilę jaučiantis Edmas kolekcionuoti kates pradėjo prieš trejus metus ir, kaip pats sako, – atsitiktinai.
„Pradėjau nuo vieno katino. Lankiausi Kaziuko mugėje, pamačiau ir nusipirkau, parsivežiau namo. Tada pagalvojau – gyvenu Katinų kaime, tai kodėl gi nepradėjus šių gyvūnų kolekcionuoti. Viskas labai gražiai suderėjo – katinai asocijuojasi su mano gyvenamąja vieta. Taip ir pradėjau. Dabar jau nebegaliu ramiai praeiti pro tas vietas, kur stovi katinai, vis negana ir negana“, – šypsojosi kolekcionierius.
E. Abramavičius sako, kad turint pomėgį, į jį reikia pasinerti visa galva. Vyras tokiu principu ir vadovaujasi. Kone kiekvieną savaitgalį važiuoja į turgų katinų statulėlių ieškoti.
„Labai greitai pamečiau galvą. Žiūriu, kad jau į turgų važiuoju ne šiaip kažkokių daiktų, o būtent katinų ieškoti. Jų randu ir Kaziuko mugėse, ir miesto šventėse. Labai daug gaunu dovanų, visi žino, kaip mane pradžiuginti gimtadienio proga. Draugai ar vaikai, išvažiavę į užsienį, taip pat parveža lauktuvių“, – pasakojo vyras.
Plati įvairovė
E. Abramavičius renka beveik viską, kas susiję su katėmis: laikrodžius, pakabukus, magnetus, puodelius ir kt. Šiandien jo kolekcijoje yra apie 200 įvairių eksponatų. O katinų įvairovei galo nematyti – jie įvairių dydžių, spalvų ir formų: maži ir dideli, raudoni ir mėlyni, balti ir juodi, pakabinami ir pastatomi. Ir iš skirtingų medžiagų pagaminti – stikliniai, mediniai, metaliniai, moliniai.
Vieną po kitos renkant statulėles ir katinų šeimos pradėjo formuotis. „Nusipirkau vieną katinėlį, po kurio laiko radau lygiai tokį patį, tik kelis kartus mažesnį. Tai irgi nusipirkau, sudėjau abu šalia vienas kito ir va – jau šeima! Ne dažnai, bet pasitaiko tokių variantų, kada statulėlės vienodos, tik dydžiai jų skiriasi. Perku ir tokius“, – sako kolekcionierius.
Būta ir tokių pirkinių, kad Edmui teko pasukti galvą, kur ir kaip panaudoti įsigytą katiną. Nuo puodelio briaunos jis nuima katiną ir sako: „Pamačiau šitą katiną, nusipirkau ir ilgai nesupratau, kur ir kaip jis turi būti naudojamas, pasirodo, jis dedamas ant puodelio briaunos“, – pasakojo E. Abramavičius.
Kolekcijoje ir du sieniniai laikrodžiai „Katinai“. Vieną jų Edmas nusipirko pats, kitą – padovanojo draugas. Žvelgiant į gražias statulėles į akis krenta ir dar vienas eksponatas – tai kalbantis katinas. Jį paspaudus katinas atkartoja viską, ką jūs pasakysite. O štai kitas, stiklinis katinas, laiko užrašą „Visko, ko reikia, yra meilė ir katinai“. Parodoje stovi ir medinis suoliukas, ant kurio tupi juodi metaliniai katinai.
„Šį suoliuką šventės metu padovanojo kalviai. Jie pagamino bei dovanojo ir specialiai Katinų kaimui skirtą informacinį stendą, kuris stovi šalia kultūros centro“, – pridūrė pašnekovas.
Dulkes valo tas, kas renka
E. Abramavičius atviras – dalis katinų šiuo metu eksponuojama kultūros centre, kita dalis liko namuose.
„Katinus perku dėl savęs, man patinka juos kolekcionuoti, patinka, kai jų namuose visur pristatyta. Dabar, kai dalis katinų stovi čia– muziejuje, tai namuose jaučiu keistą tuštumą, atrodo, kad kažko trūksta. Kai buvo atskirai po kambarius išdėlioti, neatrodė, kad jų tiek daug, bet kai visus pamačiau vienoje vietoje, vėl kitaip žiūrisi, – kalbėjo E. Abramavičius ir tęsė: – Džiaugiuosi, kad šeima mane palaiko. Katinus dovanoja ir vaikai, visada jiems atvažiavus mūsų aplankyti pirmas klausimas būna „Ką naujo nusipirkai?“.
Paklausta, kas nuo kolekcionuojamų katinų nuvalo dulkes, E. Abramavičius juokėsi: „Dulkes valo tas, kas renka kolekciją. Gyvus katinus reikia prižiūrėti, bet ir statulėlėms ne ką mažiau reikia priežiūros, užtrunku, kol dulkes nuvalau“.
Maždaug dviejų šimtų katinų statulėlės kolekcininkui kainavo apie 700–800 eurų. Kitokių kolekcijų vyras rinkti neplanuoja, tačiau šypsosi sakydamas, kad katinų kolekcija visgi keičiasi, ir į jų draugiją vis daugiau įsilieja įvairios pelytės.
Katinai Katinų kultūros centre tupės iki vasaros pabaigos.
