Nuo šių metų pradžios Ukrainos pabėgėliams jau išduota daugiau kaip 20 tūkst. skaitmeninių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, praneša Migracijos departamentas. Dar beveik 12 tūkst. prašymų nagrinėjama ir sprendimai bus priimti artimiausiu metu.
Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, šie dokumentai, galiojantys iki 2024 m. kovo 4 d., dėl karo Ukrainoje pasitraukusiems asmenims išduodami vietoje iki šiol pabėgėlių turėtų plastikinių kortelių.
Pernai vasarį dėl prasidėjus Rusijos invazijos savo šalį priverstiems palikti Ukrainos gyventojams jau kovo 4 dieną Europos Sąjunga aktyvavo karo pabėgėliams taikomą laikinosios apsaugos mechanizmą. Jo pagrindu užsieniečiams imtos išdavinėti nustatyto pavyzdžio plastikinės kortelės – leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Ukrainos karo pabėgėliai, kurie Lietuvoje atsidūrė iki 2022-ųjų rugsėjo vidurio, gavo vienerius metus galiojančius leidimus laikinai gyventi. Tokius asmenis Migracijos departamentas ragina suskubti ir per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateikti prašymus gauti skaitmeninį leidimą laikinai gyventi šalyje, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Pabėgėliai, kurie į Lietuvą atvyko praėjusių metų rudens viduryje ir vėliau, turi iškart dvejus metus galiojančius leidimus. Tokiems užsieniečiams šiuo metu jokių dokumentų keisti nereikia.
„Nuo Rusijos invazijos pradžios Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS iš viso registravome 74 tūkst. karo pabėgėlių. Jau dabar žinome, kad dalis jų nusprendė išvykti iš Lietuvos, grįžo į tėvynę arba pasitraukė į kitas Europos šalis. Skaitmeninių leidimų išdavimas ne tik leis mums sužinoti tikslesnį Lietuvoje likusių karo pabėgėlių skaičių, tačiau ir sumažins administracinę naštą bei palengvins įvairių paslaugų teikimą patiems ukrainiečiams“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Patikrinti tokio leidimo turėtojo teisinę padėtį Lietuvoje galima interneto svetainėje.
Laiku leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nepasikeitusiems Ukrainos karo pabėgėliams gali kilti nesklandumų gaunant kai kurias sveikatos paslaugas, prašant socialinės pašalpos, išmokų vaikams, teikiant prašymą dėl būsto šildymo išlaidų, karšto ar šalto vandens kompensacijos ir pan., informuoja Migracijos departamentas.
