Vilniuje šalies kelių verslo ir mokslo organizacijas vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“ surengė pirmąjį „Kelių forumą“, kuriame kartu su kitais svarbiausiais kelių sistemos dalyviais: Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Viešųjų pirkimų tarnyba bei valdančiosios daugumos atstovais, sprendė kelių sektoriaus problemas.
Projekto „Rail Baltica“ perspektyvą renginyje pristatė bendrovė „LTG Infra“ direktorius Karolis Sankovski, o su Lietuvos ir pasaulio ekonomikos tendencijomis forumo dalyvius supažindino SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Kėdainiuose sugriuvęs tiltas yra simbolis situacijos, kurioje šiuo metų yra šalies kelių infrastruktūra. Vis tik nenorėtume, kad tai taptų vieninteliu klausimu. Turime matyti pilną vaizdą, kad galėtume ieškoti visą sistemą, o ne vieną jos detalę gerinančių sprendimų“, – renginyje teigė Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
Iš valdančiųjų – pripažinimas, kad finansavimas keliams per mažas
Diskusijoje dalyvavę valdančiosios koalicijos atstovai Seimo nariai Eugenijos Gentvilas ir Andrius Kupčinskas teigė, kad vien efektyvesnio sistemos dalyvių darbo nepakanka, reikalingas didesnis finansavimas kelių sričiai, tačiau jis turėtų būti nukreiptas tolygiam visų sistemos dalių gerinimui.
„Praėjusioje kadencijoje kone pusė kelių fondo lėšų buvo skiriama žvyrkelių finansavimui, todėl dabar turime situaciją, kad kitos infrastruktūros dalys byra. To neturėtų būti. Mes nesakome, kad žvyrkelių asfaltuoti nereikia, tačiau negalime pamiršti kitų prioritetų, strateginių šalies ir tarptautinių projektų“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Tarp asociacijos prioritetų – efektyvesni viešieji pirkimai
„Išklausę Viešųjų pirkimų tarnybos naujienų apie dinaminius pirkimus ir rekomenduojamas sektoriaus dalyviams pirkimų sutartis, turime vilčių, kad viešieji pirkimai dar šįmet taps efektyvesniais ir vyks greičiau“, – sako Š. Frolenko.
Anot jo, asociacija „Lietuvos keliai“ teigiamai vertina tai, kad finansavimo keliams trūkumą pripažįsta valdančiosios koalicijos atstovai. Be jau paminėtų viešųjų pirkimų ir finansavimo klausimų, 2023 m. asociacija kels valstybinės kelių sistemos reguliavimo, normatyvinių dokumentų Lietuvos automobilių Kelių direkcijai tapus akcine bendrove ir valstybinės „Kelių priežiūros“ konkurencijos su privačiu sektoriumi klausimus.
„Tikimės, kad po nuoseklių diskusijų sprendžiant svarbiausių sektoriaus prioritetų, normatyvių dokumentų, tipinių viešųjų pirkimų sutarčių ir kelių inžinerijos studijų populiarinimo klausimus, visi iš šio forumo išėjome labiau pažinę ir supratę vieni kitus, o tai leis konstruktyviau dirbti dėl vieno bendro tikslo – kokybiško kelio, nutiesto laiku ir už protingą kainą“ – akcentavo „Lietuvos keliai“ vadovas.
