Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad visuotinio šaukimo į privalomą karinę tarnybą įvedimas Lietuvoje būtų tinkamesnis kelias, nei dabartinio šaukimo modelio trūkumų taisymas. Visgi, pasak jo, visuotinis šaukimas šalyje galėtų būti įvestas tik tuo atveju, jei dėl jo būtų pasiektas vieningas sutarimas.
„Prezidentas pasisako už visuotinį šaukimą ir kvietė partijas pritarti tokiam siūlymui, kai buvo svarstomas parlamentinių partijų susitarimas. Deja, partijos tuo metu nematė galimybės jam pritarti“, –„Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Ir prezidentas išlieka nuoseklus ir turbūt nuosekliausias šioje temoje, sakydamas, kad mes turime sutarti dėl visuotinio šaukimo ir nuo to būsimo visuotinio šaukimo modelio apsibrėžti, kada mes jį galėtume pasiekti. Ir studijų, ir paskaičiavimus įvairiausius esame padarę, žinome, kad tai yra įgyvendinama“, – pridūrė jis.
K. Budrys teigia, kad vienas kelias yra taisyti visuotinio šaukimo spragas, tačiau kitas, kurį ir siūlo rinktis Prezidentūra, yra visuotinis šaukimas. Visgi, pabrėžia šalies vadovo patarėjas, visuotinis šaukimas turėtų būti įvestas tik pasiekus bendrą sutarimą.
„Tai ragina daryti prezidentas. Ką prezidentas dar sako, kad tai turi būti visuotinis sutarimas, atsižvelgiant į tai, kad tai yra daugiametis projektas, mes neturime turėti abejonių dėl jo tęstinumo po rinkimų, keičiantis ar nesikeičiant politinei valdžiai. Tai dėl to toks raginimas buvo ir krašto apsaugos ministrui, turėti tą gilią, profesionalią, duomenimis pagrįstą diskusiją“, – sakė prezidento patarėjas.
„Reikia diskusijos. Ir svarbiausia nesugriauti šitos idėjos. Nes jeigu mes ją dabar nuversime, sakysime, kad kažkas netinka, tai mes padarysime žalą, ta prasme, kad mes vėl iš naujo po mėnesio nebegrįšime prie to klausimo. Dėl to prezidentas sako – šiam klausimui pasiruoškime rimtai“, – akcentavo jis.
K. Budrys sutinka, kad pasirengimas visuotiniam šaukimui užtruktų ne vienerius metus, tačiau, pasak jo, tai yra geresnis kelias nei tam tikrų trūkumų šaukimo modelyje taisymas.
„Suprantame, kad užtruks ne vienerius metus ir pačią infrastruktūrą paruošti, ir karininkus paruošti, kurie galės mokyti karius ir panašiai. Yra daug su tuo susijusių detalių. Ir (reikia – ELTA) nuo to atskaičiuoti, o ne prieiti, kaip yra dabar, per tam tikrų trūkumų taisymą, kuris būtų pusiau skustas, pusiau luptas projektas, nežinia į ką galutiniame rezultate orientuojantis“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad sausio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Pasak jo, šia pertvarka ketinama trupinti tarnybos laiką iki pusmečio, didinti šauktinių ir aktyvaus karinio rezervo skaičių. Pusė 6 mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė – dar 3 mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai.
Taip pat siūloma sudaryti galimybę privalomą karinę tarnybą atlikti savaitgaliais per trejus metus.
A. Anušauskas sako, šie pokyčiai jau beveik prilygtų visuotiniam šaukimui.
