Premjerė Ingrida Šimonytė teigiamai vertina Vyriausybei pristatytą šauktinių reformą, tačiau pabrėžia, kad toliau vyks diskusijos su ekspertais ir politikais, ir po jų ministrai svarstys, kokius konkrečiai projektus teikti Seimui.
„Tuose pasiūlymuose yra tikrai racionalių ir gerų dalykų, bet tai yra labai ilgalaikis pokytis, susiję su Lietuvos saugumo ir gynybos politika ne per dvejus–trejus metus, o per dešimtį metų, dabar tie pristatymai ir diskusijos vyks nacionalinio susitarimo rėmuose, su kitomis politinėmis partijomis, įvairiomis ekspertų organizacijomis“, – sakė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, po diskusijų Ministrų kabinetas spręs, kokius konkrečiai projektus parengti ir teikti Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šaukimo į kariuomenę reformą trečiadienį pristatė Vyriausybei neformaliame kabineto pasitarime.
Ministro sausio pradžioje pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.
Pusmečio tarnybą atlikę jaunuoliai galėtų savanoriškai pratęsti ją dar trims mėnesiams ir už pastarąjį laikotarpį gautų profesinės karo tarnybos kario algą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) skaičiuoja, jog pratęsiančių ir nepratęsiančių tarnybos jaunuolių skaičius pasidalins maždaug per pusę.
Anot krašto apsaugos ministro, be minėtų naujovių, siūloma, kad kariuomenei būtų suteikta galimybė trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms.
Reformą ketinama įgyvendinti palaipsniui nuo 2024-ųjų iki 2027, jai turės pritarti Seimas.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra pažymėjęs, kad reforma siekiama ilgainiui ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių. Šiuo metu rezervą sudaro 27 tūkst. asmenų.
Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.
Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje. Tarnauti šauktinėmis gali ir merginos, bet tik savanoriškai.
