Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija pristatė šalies ekonomikos prognozes. Institucijų atstovai vieningai sutaria, kad šalyje infliacija vienženkle turėtų tapti šių metų viduryje.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas pažymi, kad darbo rinkos padėtis turėtų išlikti palanki darbuotojams, taip pat kainų augimas yra pradėjęs prarasti pagreitį.
„Žiūrint į bendrą ekonominę situaciją, matome, kad darbo rinkos padėtis išliks palanki darbuotojams. Nedarbas turėtų padidėti nedaug, atlyginimų augimas išliks santykinai spartus, jis bus artimas dviženkliam tempui. Taip pat matome, kad kainų augimas pradėjo prarasti pagreitį. Negalime sakyti, kad jis labai stipriai sulėtės, kainų augimas tikrai mažės, bet vienženklę teritoriją turėtų pasiekti tik apie metų vidurį”, – BFK posėdyje tvirtino D. Imbrasas.
Tuo tarpu finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pažymi, kad kainų augimas išlieka probleminiu rodikliu, tačiau praeitų metų pabaigoje buvo matoma, jog situacija stabilizuojasi.
„Kainų augimas lieka probleminiu rodikliu, tačiau 2022 m. paskutinį ketvirtinį, iš principo spalį–gruodį fiksavome infliacijos tempo lėtėjimą, nuo kiek daugiau nei 22 proc. iki 20 proc. Matomas tam tikras stabilizavimas, judėjimas žemyn. Tikėtina, kad infliacijos pikas yra praeityje, jeigu neįvyks nauji brokai energijos sektoriuje karo Ukrainoje kontekste. Tikimės, kad palaipsnis mažėjimas tęsis ir apie metų vidurį, metų antroje pusėje turėtume pasiekti vienženklę teritoriją“, – aiškino M. Liutvinskas.
Jis pridūrė, kad šiais metais matomi pokyčiai pačioje infliacijos kompozicijoje.
„Infliacijos dedamoji 2022 m. buvo energetikos kainos, šiais metais maisto kainų augimas tampa probleminiu elementu, bent jau remiantis prielaidomis, kurias turime šiai dienai“, – sakė finansų viceministras.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio metinė infliacija (lyginant su 2021 m. gruodžiu) sudarė 21,7 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Pasak statistikų, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,2 proc., o paslaugų – 13,2 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 26,9 proc., rinkos –20,9 proc.
Skelbiama, kad labiausiai infliaciją lėmė kietojo kuro, pieno ir jo produktų, kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, elektros, mėsos ir jos produktų, šilumos, maitinimo paslaugų, automobilių, degalų ir tepalų, dujų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, alaus kainų augimas. Vis tik stebėtas garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių, telefonų įrangos kainų sumažėjimas.
