Draugystė – abipusiu prieraišumu grįsti žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Būti draugu ar drauge – artimesnė tarpasmeninių santykių forma nei būti pažįstamu, kaimynu, bendraklasiu ar bendradarbiu.
Naujienų portalo JP kalbinti panevėžiečiai pasidalino nuomonėmis, kas jiems yra draugystė, kaip vertina tikrus draugus ir, ar jų daug turi.
Panevėžietė Gintė:
Draugystėje labai vertinu pasitikėjimą ir atsidavimą. Stengiuosi niekada neįskaudinti savo draugų, su kuriais bendrauju nuo pat vaikystės laikų. Tik būna labai gaila, kai tenka atsisveikinti su mylimu žmogumi po ilgų metų bendrystės. Labai išgyvenu ir net verkiu, tačiau stengiuosi laikytis.
Panevėžietis Modestas:
Draugais galiu vadinti tik tuos, kurie su manimi yra nuo pat vaikystės arba jais tampa, kai susipažįstu ir pradedu juos pažinti. Gyvenime buvo keli atvejai, kai draugai mane paliko nesakę nė žodžio. Žinoma, buvo sunku susitaikyti, tačiau reikėjo, jog praeitų tam tikras laikas. Bandžiau pamiršti visas mintis užsiimdamas savo veiklomis ir kitų draugų palaikymu.
Panevėžietė Aistė:
Teko išgyventi ir blogų, ir gerų akimirkų. Tie draugai, kurie su manimi liko iki šių dienų, juos galiu vadinti geriausiais draugais, kuriais galiu pasitikėt. Niekada nesupratau žmonių, kodėl jie taip gali elgtis ir ilgą laiką bendravę, kaip niekur nieko pasitraukia iš gyvenimo. Patyriau labai skaudžių išgyvenimų, bet tikrų draugų dėka, supratau, kas yra draugai ir dabar esu laiminga juos turėdama.
Panevėžietė Gustė:
Turiu labai daug sukauptų gyvenimiškų situacijų ir esu susidūrusi su draugų išdavystėmis. Teko labai daug sielvartauti ir sunkiai išgyventi. Atrodė, kad esame puikūs ir geriausi draugai, o paskui viskas labai greit ir netikėtai nutrūko – likau viena ir nežinau, ką padariau ne taip. Bet, kaip sakoma, vieni draugai išeina, bet kiti – ateina ir tampa dar geresni nei buvę.
