Ant slenksčio 2023-ieji – Juodojo Triušio metai. Prašuoliavusiuose 2022 metuose buvo daug spalvų, įvykių, darbų kiekvienam asmeniškai ir, savaime suprantama, miestui – Panevėžiui, kuris tituluojamas Aukštaitijos sostine. Tradiciniame interviu su Panevėžio meru Ryčiu Račkausku ir kalbamės ne tik apie 2022 metus, kurie pažymėti karo Ukrainoje atspalviais, bet ir apie vis gražėjantį miestą, vykstančias permainas, nuveiktus darbus ir ateities planus.
– Panevėžio mieste ir toliau tęsiami atsinaujinančio miesto darbai. Kokius darbus norėtumėte išskirti ir labiausiai pasidžiaugti?
– Nepaisant karo, išlikusių pandemijos padarinių ir šuoliuojančios infliacijos, mieste darbai vyko sparčiai, tad ir rezultatais galime pasidžiaugti. Šių metų išskirtinumas – įgyvendinami didieji miestui itin svarbūs projektai.
Sparčiai vyksta Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) statybos darbai. Nors planuota pastatą priduoti kitų metų vasarą, panašu pavyks anksčiau – vasario mėnesį. SEMC atidarymas taps proveržiu ne tik Panevėžio regiono, bet ir visos šalies kultūriniame gyvenime – tai nepaprastas laimėjimas Panevėžiui.
Šiemet pradėjome „Aukštaitijos“ sporto komplekso modernizavimą ir naujo, olimpinius standartus atitinkančio baseino statybas. Naujasis baseinas ne tik sudarys puikias sąlygas profesionaliems, šalį pasaulyje garsinantiems Panevėžio plaukikams, bet taps dar viena miesto bendruomenės laisvalaikio ir sveikatinimosi vieta. Savo eilės sulaukė ir autobusų stotis. Panevėžiečiai, ir čia atvykstantys svečiai galės džiaugtis naujosios, vienos moderniausių šalyje, architektūriniais sprendimais išsiskiriančios Panevėžio stoties privalumus.
– Tai didieji darbai, kurie pastebimi. Tačiau yra ir tokių darbų, kurie nekrenta į akis, bet jie nuolat vyksta. Kokie tie darbai?
– Panevėžyje ir toliau nuosekliai vyko miesto infrastruktūros atnaujinimo darbai. Įgyvendiname gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo darbus – įrengus modernius LED šviestuvus bus ne tik taupomi elektros energijos resursai, bet ir miesto biudžeto lėšos. Gatvių infrastruktūros gerinimas – vienas mūsų prioritetų, todėl metai iš metų pastebimai gerėja miesto gatvių būklė. Svarbiausi darbai kalbant apie gatves – maždaug 800 m ilgio Smėlynės gatvės dalis nuo Šiaurinės gatvės sankryžos iki pat miesto ribos tvarkoma kapitaliai, pabaigtas įgyvendinti J. Janonio, Vakarinės ir Pramonės gatvių sankryžos rekonstrukcijos projektas, intensyviai tvarkoma Beržų gatvė. Be to, sparčiai įgyvendinamas Elektronikos, Senamiesčio, S. Kerbedžio, Tinklų, Venslaviškio, J. Biliūno gatvių rekonstrukcijos projektas. Nemažiau svarbu, kad panevėžiečiai ir miesto svečiai turėtų kuo daugiau viešų laisvalaikio erdvių, todėl bendruomenės rekreacijos bei edukacijos reikmėms visiems žinomos pasakos „Eglė žalčių karalienė“ motyvais kuriamas Kniaudiškių parkas.
– Galite pasidžiaugti permainomis švietimo srityje?
– Džiaugiamės sėkmingu miesto strateginės Pramonė 4.0 krypties vystymu bei tuo, kaip ji nuosekliai ji stiprinama švietimo veiklose. Šioje srityje vyksta tęstiniai darbai. Darželiai, mokyklos įsijungia į STEAM veiklas, robotikos centras „RoboLabas“ per trejus metus jau spėjo išugdyti pirmuosius laurus skinančius jaunuosius inovatorius. Vos prieš metus duris atvėręs STEAM centras jau pelnė apdovanojimą už dirbtinio intelekto kursą moksleiviams. Nepaprastai svarbu, kad į veiklas ir bendradarbiavimą su moksleiviais noriai įsijungia mieste veikiančios įmonės. Mūsų miestas turi gilias pramonės, inžinerijos tradicijas, todėl džiaugiuosi, kad miesto pasirinkta kryptis teikia mums akivaizdų išskirtinumą kitų savivaldybių kontekste. Šia linkme dirbsime ir toliau.
– Nors darbai vyksta, bet kai kurie stringa. Pvz. Kranto gatvės remontas, dviejų pėsčiųjų tiltų renovacija… Kaip sprendžiami šie klausimai?
– Visai kaip darant remontą namuose, taip ir įgyvendinant miesto tvarkymo projektus – kiekvienas jų turi didesnių ar mažesnių, dažniausiai net ne nuo mūsų priklausančių problemų, tačiau drauge ir sprendimo būdų. Ne išimtis ir jūsų minimi projektai. Visais atvejais problemas išsprendžiame, esame užtikrinę darbų tęstinumą. Ateinančiais metais darbai bus pabaigti, o gyventojai ir miesto svečiai galės džiaugtis atnaujinta infrastruktūra.
– Šiais metais Panevėžio miesto savivaldybė perėmė universalios arenos valdymą. Tai bene pats brangiausias Savivaldybės turtas. Kaip vertinate arenos perėmimą ir jos veiklą?
– Kaip visi prisimenam, paveldėta arenos koncesijos sutartis penkiolika metų, švelniai tariant nebuvo palanki Panevėžiui ir jo biudžetui. Dažnai viešojoje erdvėje girdėjome poziciją, kad koncesija miestui kaip akmuo po kaklu. Operatoriui savivaldybė kasmet turėdavo sumokėti 600 tūkst. eurų, šiemet kainą būtų tekę indeksuoti, taigi būtume mokėję daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus, vėliau kaina dar būtų augusi. Nepaisant didelio koncesijos mokesčio, arenos veikla ne visada tenkino – renginių buvo ganėtinai mažai ir ne tokios, kokios norėtume, kokybės, o galimybės miesto sporto bendruomenei naudotis arenos teikiamais privalumais – gana ribotos.
Dabar arenos išlaikymui planuojamos mažesnės išlaidos, o vienas pagrindinių veiklos tikslų – prieinamumo bei atvirumo bendruomenei didinimas. Nuo rudens arenoje vyksta Regionų krepšinio lygos, kurioje žaidžia gabiausi Panevėžio sporto centro bei R. Sargūno sporto gimnazijos jaunieji krepšininkai, rungtynės ir treniruotės, treniruojasi dviračių treko sportininkai iš Baltijos šalių bei Ukrainos, vyksta įvairių kitų sporto šakų (pvz. orientacininkų) renginiai, socialinės akcijos, renkama aktyvi savanorių komanda, bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO).
Be to, miesto biudžetinėms įstaigoms bei NVO suteikiamos lengvatinės sąlygos renginių arenoje organizavimui – jiems taikomas specialus sumažintas įkainis. Po Panevėžio arenos perdavimo Panevėžio miesto Sporto centrui praėjus vos keliems mėnesiams startavo 2022 m. rudens-žiemos sezonas, per kurį arenoje įvyko nemažai įvairių sporto bei pramoginių renginių.
Jau įsibėgėję arenos infrastruktūros tobulinimo darbai – atnaujinta krepšinio aikštės danga, įdiegta naujausia elektroninė krepšinio įranga su tikslaus laiko valdymo sistema (angl. Precision Time System). Mūsų arena – antroji Lietuvoje turinti tokią nuosavą tikslaus laiko valdymo sistemą. Taip pat įsigyta nauja arenos aikštės kiliminė grindų danga, užtikrinanti dar operatyvesnę renginių transformaciją. Patobulinta ir nuolat atnaujinama arenos reklaminių plotų infrastruktūra, o naujuosius 2023 m. arena pasitiks ir su atnaujinta bilietų skanavimo sistema.
– Daugelis projektinių darbų Panevėžio mieste buvo atlikti ir dabar dar atliekami už Europos Sąjungos projektams skirtas lėšas. Kaip bus toliau su dar nebaigtų ir naujų projektų finansavimų?
– Visi suplanuoti darbai turi būti ir bus įgyvendinti iki 2023 gruodžio, kada bus uždaromas dabartinis ES finansavimo periodas. Be abejo, savivaldybė intensyviai ruošiasi artėjančiam naujajam periodui – strategija jau parengta, ruošiami projektai.
– Kokiais laimėjimais sporte džiaugiatės ir labiausiai vertinate?
– Laimėjimų tikrai daug, todėl kažką išskirti – sunki užduotis. Ko gero skambiausios ir labiausiai matomos yra mūsų reprezentacinių komandų pergalės ir laimėjimai, tačiau nepaprastai džiugina plaukikų, kovotojų, kitų komandinių sporto šakų ir individualių sportininkų, taip pat ir Sporto centro, R. Sargūno sporto gimnazijos ugdytinių pasiekimai. Kiekvienam jų linkiu sėkmės ir pergalingų ateinančių metų.
– Ir kaip visada – tradicinis Naujametinis palinkėjimas panevėžiečiams.
– Šiemet, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste nepaprastai didžiavausi panevėžiečių vienybe, susitelkimu ir geranoriškumu. Linkiu, kad mūsų miesto bendruomenė ir toliau išliktų susitelkusi tiek įvairiose iniciatyvose, tiek kasdienybėje, ypač šiais išbandymų laikais. Atėjus gražiausioms metų šventėms suprantame, kad didžiausi stebuklai įvyksta mažuose dalykuose, todėl visiems linkiu pastebėti ir atrasti tuos mažus, visai šalia mūsų esančius stebuklus. Sėkmingų ateinančių 2023-iųjų metų!
