Šešiasdešimtmečiai šalies gyventojai patiria išbandymus darbo rinkoje dėl karjeros ir amžiaus cenzo. Augant darbingam amžiui esminis iššūkis tokio amžiaus žmonėms – išsilaikyti aktyviems darbo rinkoje. Užimtumo tarnyboje darbo ieško 19,3 tūkst., perkopusių 60-metį.
Daugiausiai (37 proc.) turi profesinę kvalifikaciją, 36 proc. – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 27 proc. be profesinio pasirengimo. Formaliai žiūrint, vyresni labiau išsilavinę nei darbo ieškantis jaunimas – per 50 proc. jų neturi kvalifikacijos.
Visgi beveik pusė šešiasdešimtmečių, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei penkeri metai, pageidauja nekvalifikuoto darbo (47 proc.), beveik penktadalis (18 proc.) ieško kvalifikuoto darbininko arba mašinų ar įrenginių operatoriaus pozicijos. Paslaugų darbuotojo ar pardavėjo darbas domina 11 proc., specialisto, techniko ar įstaigų tarnautojo – 18 proc., vadovo – 3 proc.
„Kuo didesnis klientų amžius, tuo daugiau jų pageidauja nekvalifikuoto darbo. Nuo 55 metų žemos kvalifikacijos darbų ieškančių dalis – didžiausia, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Tai lemia skaitmeninių įgūdžių, kalbų mokėjimo stoka, išsilavinimo neatitiktis ir, be abejo, asmeninės priežastys“, – teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.
Nors tarp nedirbančių šešiasdešimtmečių nemažai skeptikų – jie nori išlaikyti įprastinį gyvenimo būdą, dažnas atsargiai žiūri į pasiūlymus įgyti profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją, tačiau jau vis daugiau asmenų ieško alternatyvų.
Anot V.Kamandulienės, situacija keičiasi į gerąją pusę – kasmet daugėja linkusių pratęsti darbinę veiklą, persikvalifikuoja ir įgyja paklausias profesijas, kad ilgiau išliktų darbo rinkoje.
Šiemet 547 vyresni nei 60 metų klientai pasiryžo įgyti naują profesinę kvalifikaciją ir jau 500 sugrįžo į darbo rinką. Tai – 218 daugiau nei pernai (329) ir daugiau nei tris kartus, palyginti su 2020 metais (172).
Dažniausiai šešiasdešimtmečiai renkasi socialinio darbuotojo padėjėjo, sandėlio operatoriaus, slaugytojo padėjėjo, apskaitininko, elektriko, siuvėjo, įvairių kategorijų vairuotojų (D, C ir CE ir T), dekoratyvinio želdinimo ir aplinkos tvarkymo verslo, kambarių tvarkytojo patalpų ir įvairių paviršių valymo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programas.
Daugiausiai tokių asmenų naują kvalifikaciją jau įgijo Vilniuje (49) ir Kaune (36), Profesinį mokymą pasirinkusių taip pat yra Kauno rajone (18), Klaipėdoje (16), Panevėžyje (12), Šiauliuose (10), Alytuje (9), Jurbarke (9), Mažeikiuose (8), Tauragėje (8).
Stebėsena rodo, kad išsilavinę 60-mečiai, ieškantys specialisto darbo, daugiausiai pageidauja dirbti buhalteriais, pardavimo vadybininkais ir bibliotekininkais. Paslaugų darbuotojų grupėje daugiausia registruota norinčių dirbti pardavėjais, apsaugos darbuotojais, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjais, slaugytojo padėjėjais.
Kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje paklausiausi šaltkalvio, elektriko, apdailininko, siuvėjo, staliaus darbai. Tarp nekvalifikuoto darbo ieškančių populiariausi pagalbinio darbininko, valytojo, sargo ir budėtojo darbai.
Užimtumo tarnyba šiais metais tarpininkavo įdarbinant beveik 11,2 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų. Daugiausiai jų pradėjo dirbti rugsėjį (1,5 tūkst.) ir gegužę – (1,3 tūkst.), o mažiausiai – vasarį (720) ir sausį (803). Daugiausiai – biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais, parduotuvių pardavėjais, apsaugos darbuotojais, kitur nepriskirtais nekvalifikuotais darbininkais ir virėjais.
Pasak V. Kamandulienės, darbdavių požiūris į darbuotojus keičiasi, ir darbo jėgos trūkumas turi įtakos lankstumui ir būtinybei prisitaikyti iš darbdavio pusės: „Darbo paieškoje svarbiausiu kriterijumi tampa patirtis ir motyvacija dirbti, o ne amžius“.
Vyresnio amžiaus asmenų aukščiausio nedarbo teritorijos šalyje – Kalvarijoje, Ignalinos rajone, Kazlų Rūdoje, Jurbarko ir Jonavos rajonuose. Mažiausias – Neringoje, Birštone, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonuose.
