Elektros ir šildymo sąskaitos, infliacija paveikė ir grožio sektorių. Mažėja klientų, jie renkasi pigesnes procedūras. Ekonomistai papildomos valstybės pagalbos poreikio šiam sektoriui neįžvelgia.
Šlapiais plaukais kliento neišleisi, o džiovintuvas elektros sunaudoja daug. Panevėžyje įsikūrusio grožio salono vadovė Aušra Vitkuvienė sako, kad sutaupyti tiek, kiek energijos išlaidos pabrango, tikrai neišeina.
„Mūsų verslas toks mažas ir smulkus, kad kiekvienas pokytis tampa labai dideliu iššūkiu. Kaip prieš du metus prasidėjo, taip niekas ir nesikeičia, tik galvojam, ar dabar blogiau, ar prieš tai blogiau buvo“, – tikina „Oranžinio stiliaus“ vadovė A. Vitkuvienė.
Bandymas išsilaikyti, pasak grožio salono vadovės, šiek tiek atsiliepia ir paslaugų kainoms – jas teko padidinti. Situaciją sunkina ir besikeičiantys klientų poreikiai – atsisakoma kai kurių paslaugų.
„Per du metus viską išmoko – ir prisiaugint nagus, ir nusidažyt plaukus, ir nusikirpti, ir vyrus apkirpti. Tai tikrai didelė dalis žmonių arba tai atlieka namuose, arba kreipiasi pas specialistus, kurie dirba namuose, ir taip taupo“, – teigia A. Vitkuvienė.
Kad klientų srautai sumažėjo ir poreikiai keičiasi, pastebima ir sostinėje.
„Jeigu vaikščiodavo 4 kartus į savaitę po valandą laiko koks nors veido valymas arba veido procedūra, tai vidutiniškai dažniausiai 50 euru tokia kaina būna. Dabar ateina tik veido masažui – pavyzdžiui, 25, 30 eurų“, – tvirtina Kosmetikų ir kosmetologijos asociacijos prezidentas Robertas Kantauskas.
Vilniuje bei Kaune veikiančios klinikos „Oda“ vadovė sako, kad sudėtinga situacija verčia galvoti ir apie darbuotojų skaičiaus mažinimą.
„Pakilus visoms kainoms, mes turim kelti ir atlyginimą, bet atlyginimo mes negalim pakelti, nes turim susimokėti mokesčius. Tai iš tikrųjų nėra lengvas tas sprendimas, mes dar neskubam to sprendimo priimti, bet gali tekti tai padaryti“, – komentuoja klinikos „Oda“ vadovė Rasa Zubanova.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė sako pastebinti, kad kai kurie grožio salonai ne tik imasi pardavinėti baldus, bet ir visą verslą.
„Tai pasako, kad šitoj vietoj kažkas jau nebeišgyveno, kažkas reiškia susidėjo savo daiktus ir, ko gero, turbūt emigracija. Šiuo metu mes neturime absoliučiai jokių garantijų, kiek mes dar galėsime dirbti, kiek mes dar galėsime išsilaikyti. Niekas mums per daug nenori padėti“, – nurodo Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė.
Ekonomistai sutinka, kad visi sektoriai susiduria su iššūkiais, tačiau elektros kainos normalizuojasi ir anksčiau prognozuoti dramatiškiausi scenarijai netampa realybe. Vis dėlto didesnės papildomos valstybės pagalbos nei yra poreikio neįžvelgia.
„Jeigu mes kažkuriam sektoriui skirsime daugiau lėšų kompensuoti energijos ar dujų kainas, tai reiškia, kad lieka biudžete mažiau lėšų, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams ar socialinėms išmokoms. Tai labai sudėtinga tokiu laikotarpiu ieškoti balanso teigiamo, bet tas balansas turbūt yra rastas“, – aiškina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nukentėjusiam verslui bus taikomos ir pagalbos priemonės dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo – laikinai neskaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtas skolas, stabdomi arba nepradedami išieškojimo veiksmai, atidėti įsiskolinimo sumokėjimo terminai.
