Ugniagesiai ragina gyventojus būti atsargesniais: šiemet pirtyse kilo 98 gaisrai

AutoriusJP
FotoJONAS JOČYS


Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet pirtyse kilo 98 gaisrai. Vien praėjusį savaitgalį ir Vėlinių ir Visų šventųjų dienomis degė 6 pirtys. Ugniagesiai gelbėtojai jų gesinti skubėjo Kretingoje, Vilniuje, Kaune, Ukmergėje, Veiveriuose (Prienų rajone) ir Krijobalių kaime (Kalvarijos savivaldybėje). Viename iš šių gaisrų, kilusių spalio 29 d. Kretingoje, nukentėjo moteris.

Atvėsus orams, gyventojai vis dažniau mėgaujasi pirties teikiamais malonumais. Deja, dėl jų neretai tenka  kviestis ugniagesius gelbėtojus. Kaip jose išvengti gaisrų, patarimais pasidalijo  didelę  darbo patirtį turintis Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Jonas Jočys.

Prieš kūrenimo sezoną jis pataria išvalyti dūmtraukį, įvertinti, ar krosnis ir jos pakuros durelės sandarios, ar ant medinių konstrukcijų nėra perkaitimo požymių.

Dažniausiai šie gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir jų gedimų, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų.

„Bene pavojingiausi yra kartu su kitomis patalpomis įrengtų pirčių gaisrai. Todėl pravartu prieš pasirenkant laisvalaikio praleidimui siūlomus nakvynės ar pirties pastatus, įsitikinti, ar jie yra saugūs gaisrinės saugos atžvilgiu: ar juose užtikrinti evakuaciniai išėjimai, ar nakvynės patalpose įrengta gaisrinė signalizacija arba autonominiai dūmų jutikliai“, – pataria J. Jočys.

Jis akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena – pirtis neteisingai įrengta, kita – nesaugiai eksploatuojama. Jo teigimu, kartais netinkami panaudoti statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros,  sutrupa „apnuogindamos“ degią konstrukciją.

Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis, kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t. y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais  varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti.

Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai  krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.

Specialistas pataria, kad įrenginėjant pirties krosnis ir dūmtraukius būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinė saugos taisyklėmis“ (Žin., 2013-11-07, Nr. 115-5798). Jose pateikti reikalavimai  kietojo kuro šildymo sistemoms, nurodomi saugūs atstumai nuo dūmtraukių ir šildymo krosnių iki degiųjų medžiagų.

Eksploatacinio pobūdžio gaisrų pirtyse priežastimi neretai būna ir neatsargus žmonių elgesys jose.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Savaitgalį gaisruose neišvengta aukų

JP Redakcija

Išvengti didelės nelaimės Panevėžio rajone padėjo apie kilusį gaisrą perspėjęs dūmų detektorius

JP Redakcija

Per gaisrą Biržų rajone žuvo du vyrai

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads