Panevėžio švietimo centre vyko Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ organizuotas susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais, Panevėžio miesto savivaldos atstovais, švietimo bendruomene ir tėvais, auginančiais vaikus su raidos sutrikimais. Susitikimo metu buvo aptarta, kokie iššūkiai ir kokios galimybės kyla Panevėžio mieste, ruošiantis įgyvendinti 2024 m. Švietimo įstatymo pakeitimą dėl įtraukiojo ugdymo.
Naudingas ir reikalingas
Viešosios įstaigos „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė Sandra Lopetaitė naujienų portalui JP teigė, kad diskusija apie inkliuziją buvo emociškai stipri ir užtruko ilgiau nei buvo numatyta. Anot jos, susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovu Ignu Gaižiūnu, Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoju Lauru Jagminu, Panevėžio miesto savivaldybės švietimo skyriaus atstove Aušra Gabrėniene, mokyklų vadovais, pedagogais ir švietimo specialistais buvo naudingas ir labai reikalingas.
Diskusijos dalyviai atsakinėjo į autistiškų vaikų tėvams rūpimus klausimus ir diskutavo apie problemas ir galimus sprendimo būdus.
Nėra specialistų
„2024 metais, pagal Švietimo įstatymo pakeitimą, visos ugdymo įtaigos privalės priimti vaikus, nepriklausomai nuo jų turimų iššūkių, pagal tėvų pasirinktą ugdymo įtaigą. Nuo kitų metų ugdymo įstaigos nebegalės atsisakyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko argumentuodami, kad jie neturi specialistų. Tėvai turės teisę pasirinkti į kurią ugdymo įstaigą jie norės vesti vaiką, kuri būtų patogi, naudinga ir prasminga. Dėl to kyla daug klausimų, tad juos aptarėme šiame susitikime“, – sakė viešosios įstaigos „Panevėžio lietaus vaikai“ vadovė S. Lopetaitė.
Anot jos, autistškų vaikų tėvai rūpinasi, kaip jų, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, bus integruojami į Panevėžio miesto ugdymo įstaigas, o švietimo įstaigų vadovai bei specialistai kelia klausimą, ar bus skiriamas pakankamas finansavimas. Vis tik, bene aktualiausia problema, kuri neramina tiek tėvus, tiek ugdymo įstaigų vadovus – mokytojų padėjėjai. Ar atsiras norinčių ir galinčių užimti šias pareigas, gebančių specialistų padėti vaikams ugdytis tiek mokyklose, tiek darželiuose.
„Ar bus kas dirbs ir kaip pritraukti naujų specialistų į Panevėžį – tai vienas iš svarbiausių klausimų. Panevėžio miesto mokytojų amžiaus vidurkis pats didžiausias visoje Lietuvoje ir, kaip susitikime kalbėjo ministerijos atstovas, jaunų specialistų net ir su tomis priemonėmis: finansavimu, stipendijomis, kurias skiria ministerija, nėra norinčių jomis pasinaudoti. Tad nerimas tikrai yra pagrįstas“, – sakė S. Lopetaitė ir pridūrė, kad su autizmo spektro sutrikimais, pagal oficialią statistiką, Panevėžyje yra 160 vaikų iki 17-os metų amžiaus.
Papildomas finansavimas
Anot vadovės, susitikimo metu išgirsta keletas ir kitų svarbių dalykų. „Iš ministerijos atstovo išgirdome gerų žinių apie papildomą finansavimą mokytojų padėjėjams, ugdymo turinio pritaikymą. Nuskambėjo raginimas Savivaldybės atstovams aktyviai naudotis siūlomomis priemonėmis. Padidėjo mokytojo padėjėjų pareigybių skaičius bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose – puiku, bet, deja, matome nedidelį pareigybių sumažėjimą logopedo, psichologo ir socialinio pedagogo“, – teigė S. Lopetaitė.
Susitikime kalbėta ir apie tai, jog nėra pritaikytų ugdymo programų ir vertinimo. Buvo daug diskusijų, kaip svarbu moksleiviams suteikti motyvaciją mokytis vertinant jų asmeninę pažangą, bet įstatymuose yra kliūčių, neleidžiančių to daryti.
Renkasi profesinį ugdymą
Pasak S. Lopetaitės, buvo įvardintos ir problemos susijusios su profesinio ugdymo centrais, kuriuose šiuo metu mokosi 150 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių jaunuolių (iš kurių net 100 nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai) ir tik 1 specialusis pedagogas.
„Šiai dienai profesinio ugdymo centrai, nors jie irgi yra švietimo sistemos dalis, palikti tarsi pilkoje zonoje. Apie juos mažiausiai kalbama, o praktika rodo, kad autistiškų asmenų, kurie nebegali tęsti mokymosi bendrojo ugdymo mokyklose dėl kylančių įvairiausių priežasčių, gana dažnai pasirenka profesinio ugdymo centrus. Čia mokosi daug mokinių, o pagalbos labai trūksta“, – teigė S. Lopetaitė.
Profesinio ugdymo įstaigų iššūkiams spręsti būtinas atskiras aptarimas. Jį sutarta organizuoti kitų metų pradžioje.
Nusiteikę skirtingai
Anot S. Lopetaitės kai kurios miesto ugdymo įstaigos gana drąsiai priima iššūkius ir sako, kad jau yra pasiruošusios arba intensyviai ruošiasi priimti vaikus su specialiaisiais ugdymo poreikiais, kitos įstaigos – nebuvo tokios drąsios.
„Kaip ir visada, man atrodo, viskas susideda į žmones. Sąlygas galima duoti vienodas, bet vieni jomis pasinaudoja, kiti – ne. Bet kokiu atveju, mokyklos turės būti pasiruošusios, bent jau teoriškai, o, kaip tai atrodys praktiškai – ateityje pamatysime“, – kalbėjo S. Lopetaitė.
Rūpi visiems
Šios susitikimo – iniciatyvos bendraautorius Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Lauras Jagminas sako, kad įtraukusis ugdymas – itin aktuali tema.
„Vieno susitikimo metu su S. Lopetaite daug diskutavome, kokia situacija yra Panevėžyje, kaip yra pasirengusios miesto ugdymo įstaigos, su kokiais sunkumais susiduria tėvai, auginantys vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Šio susitikimo metu kilo idėja surengti atvirą diskusiją Panevėžyje šia tema, pakviečiant Lietuvos autizmo asociacijos „Lietuvos vaikai“ vadovę Kristiną Košel-Patel, Švietimo mokslo ir sporto ministrės patarėją, atsakingą už įtraukųjį ugdymą Igną Gaižiūną, atstovus iš Panevėžio ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, Panevėžio švietimo centro, Pedagoginės psichologinės tarnybos ir kitus suinteresuotus asmenis. Susirinkusių dalyvių gausa patvirtino, kad įtraukiojo ugdymo tema visiems aktuali“, – teigė L. Jagminas.
Pagalbos specialistų daugėja
Vicemeras džiaugėsi, kad Panevėžio miesto ugdymo įstaigos tikrai yra jau pažengusios dirbant su vaikais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Mokyklose kasmet daugėja pagalbos specialistų. Mokytojai, dalyvaudami įvairiuose mokymuose ir lankydami kitas įstaigas, kelia savo kvalifikacines žinias. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai turi galimybę ugdytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse arba Beržų progimnazijoje specialiosiose klasėse įvairiapusių raidos surikimų turintiems mokiniams (autistukai) ir M. Karkos pagrindinėje mokykloje specialiosiose klasėse kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams“, – sakė L. Jagminas.
