Duonos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas: Panevėžio kepėjai negali pasakyti, kada viskas stabilizuosis

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖ
FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, bendrovės
Duonos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Duonos ir jos gaminių kainos anksčiau šoktelėdavusios vos vienu ar kitu procentu, bet pastaruoju metu viskas smarkiai pakito – kainos šuoliuoja į aukštumas ir niekas negali pasakyti, kada jos bent kiek stabtels.

Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio Europoje duonos kainos buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus. Infliacija duonos produktams turėjo itin daug įtakos ir paveikė labiau nei didžiąją dalį kitų maisto gaminių.

Dėl rekordinių elektros kainų ir pabrangusių miltų kone kasdien kyla duonos kaina Lietuvoje. Ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl šalyje duonos brangimas vienas didžiausių Europoje, o kepėjai ir prekybininkai jau nuogąstauja, ar toliau keliant kainas dar liks pirkėjų.

Pabrango visu euru

Apie kainų augimą duonos gaminiams pergyvena ir mažoji bendrija (MB) „Naminė duonelė“ arba „Velželio duona“. Jie ruginės duonos kainą pakėlė spalio 1 dieną.

„Perkamiausia tradicinė ruginė duona metų pradžioje kainavo už kilogramą 3,20 euro, dabar – 3,80 euro, o nuo spalio mėnesio kainuos apie 4,20 euro“, – sako Panevėžio kepyklos „Velželio duona“ savininkas Vaidas Baranauskas.

„Nuo spalio 1 dienos pabranginom duoną dar 10 proc., o jei skaičiuotume nuo metų pradžios – duona pabrango 33 proc. Metų pradžioje populiariausios duonos kilogramas kainavo 3,20 euro, tai dabar – 4,20 euro. Pabrango visu euru. Kainų pokytis – nemažas. Galiu tik pasakyti, kad šiais metais neplanuojame dar kartą branginti duonos“, – žadėjo V. Baranauskas, bet perspėjo, jog kainas parodys šaltasis periodas.

Apie kainų augimą duonos gaminiams pergyvena ir „Velželio duonos“ vadovai. Jie ruginės duonos kainą pakėlė spalio 1 dieną.

Brangi žaliava

MB „Naminė duonelė“ vadovas sako, kad branginti kone pagrindinį maisto produktą – duoną, nėra lengvas ir paprastas dalykas.

„Puikiai suvokiame, kad branginti duoną – sudėtingas reikalas. Negali jos kainų kelti į aukštumas, nes nebebus pirkėjų. Sudėtinga yra dar ir todėl, kad iš žaliavų tiekėjų negauname pigesnių žaliavų. Jie laiko aukštas žaliavų kainas. Elektros energijos kainos pristabdytos, nes šalies vyriausybė patvirtino paramą, o tas padarytas žingsnis leis nedidinti duonos gaminių kainų“, – mano įmonės direktorius.

Duonos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Tiejėjų ne vienas

Duonos kepyklos vadovas paaiškino, kas yra pagrindiniai žaliavos tiekėjai.

„Pagrindinis žaliavos tiekėjas yra UAB „Malsena“ ir dar perkame rupius rugių miltus iš Šiaulių mažo ūkio. Tačiau jie labai pabrangino žaliavą ir galvojame, kad reikia ieškoti alternatyvos arba atsisakyti jų žaliavos, bet kol kas neatradome kito tiekėjo. Perkame ir iš kitų mažų gamintojų, bet pagrindinis tiekėjas – „Malsena“. Ji kainas pakėlė prasidėjus karui Ukrainoje, bet daugiau to nedarė. Gerai, kad ji kainų nekėlė, bet mums reikia tokios rūšies miltų, kurių „Malsena“ neturi, todėl tenka ieškoti kitų tiekėjų, kurie žaliavą siūlo už didesnę kainą“, – aiškino V. Baranauskas ir pripažino, kad juos vis tiek neramina elektros kainos.

Elektros kainos neramina

„Grūdinių kultūrų kainas pakėlė, ir mes žinome, kokios jos yra – jos pakilo ir dabar nesikeičia. Tačiau elektros kainos biržoje keitėsi per dieną kelis kartus – šokinėjo ir vis brango. Dabar vyriausybė priėmė sprendimą skirti paramą, todėl galėsime pasiskaičiuoti išlaidas ir pelną. Tikimės, kad bus stabilu ir ramiau atėjus šildymo sezonui – galėsime planuoti ir laukti kitų metų pavasario“, – pasakojo V. Baranauskas.

Duonos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Sudėtingas laikotarpis

UAB „Ramygalos pyragai“ direktorė Ernesta Kriaučiūnė neslėpė, kad pyrago gaminių kintančios kainos verčia nerimauti.

„Duonos gaminai brangsta ne tik didžiausiuose prekybos tinkluose, bet ir pas mus. Esame tokioje pačioje padėtyje, kaip ir visi kiti duonos, pyragų gamintojai. Laikotarpis – sudėtingas. Savo gaminius pristatome į parduotuve, turgavietes ir prekiaujame Ramygaloje. Jeigu reikėtų palyginti su metų pradžia, kai kurie gaminiai pabrango iki 20 proc.“, – aiškino E. Kriaučiūnė ir teigė, kad tikėtis paramos iš šalies vyriausybės nesitiki, nes parama skiriame turintiems atsinaujinančius šaltinius.

Stengiasi neprarasti klientų

Bendrovės „Ramygalos pyragai“ vadovė sakė, kad žmonės perka gaminius, bet perkančiųjų eilės sumažėjo.

„Perkančiųjų skaičius mažėja. Pastaruoju metu dar vieno pabrangimo nedarėme. Stengiamės neprarasti savo klientų. Tačiau tai yra dienų klausimas, kada vėl teks kelti kainas. Jeigu kils dujų, elektros kainos dvigubai, neatmetame tokio scenarijaus, kad teks užsidaryti, nors mūsų įmonė veikia jau 27 metus. Juk nepaprašysi už pyragą mokėti dvigubai arba trigubai, žmonės skaičiuoja. Tačiau tikimės, kad nereikės žengti drastiško žingsnio ir sustabdyti veiklą“, – svarstė E. Kriaučiūnė.

Duonos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas.

Duona brangsta visoje Europoje

Duonos kaina rugpjūtį Europos Sąjungoje buvo vidutiniškai 18 procentų didesnė nei prieš metus, praneša Reuters, remdamasi Eurostato duomenimis.

Tokio didelio duonos kainų padidėjimo Eurostatas neužfiksavo nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, iki kurio turimi palyginamieji duomenys. 2021 metų rugpjūtį Europos Sąjungoje duonos kaina buvo vidutiniškai trimis procentais didesnė nei metais anksčiau.

Praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, duona labiausiai pabrango Vengrijoje (net 66 procentais) ir Lietuvoje (33 procentais). Mažiausiai Nyderlanduose ir Liuksemburge (10 procentų) bei Prancūzijoje (8 procentais).

Duona Europos Sąjungoje brangsta dėl išaugusių kviečių ir kitų grūdų kainų po Rusijos puolimo Ukrainoje vasario pabaigoje. Jau vasarį vidutinė duonos kaina bendroje Sąjungoje buvo 8,3 procento didesnė nei pernai.

Duonos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas,

Problema – trąšos

Pardavėjai duonos kainą kelia ne tik dėl to, kad pabrango elektra.

„Darbo jėga per dvejus metus pabrango kokius 30–40 proc., miltai pabrango apie 20 proc., o energetika pabrango 700 proc.“, – teigė „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

Baltarusiškų ir rusiškų trąšų Lietuva neteko, tad iškilo klausimas, ką daryti su javų laukais.

„Didelė dalis šiųmečio derliaus yra išauginta su trąšomis, kurios įsigytos iš anksto senomis geromis kainomis, dabar gi, kai reikės parduodi grūdus ir galvoti, kad trąšos bus gerokai, net kelis kartus, brangesnės. Todėl racionalūs ir į priekį žiūrintys ūkininkai už grūdines kultūras turės paprašyti didesnių kainų“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, Lietuvos Respublikos ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mitai apie duoną: aptarė pačius populiariausius ir pasidalijo pagrindine subalansuotos mitybos taisykle

JP Redakcija

Tarptautinėje parodoje Berlyne – ir Panevėžio rajono atstovai

JP Redakcija

2024 m. gruodį vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo 0,2 proc., o metinė infliacija sudarė 2,1 proc.

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads