Vilkų siautėjimai Panevėžio rajone įgauna vis didesnį pagreitį

AutoriusSAMANTA ILONYTĖ
FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, bns


Nors kvota, kiek per sezoną galima sumedžioti vilkų, kasmet vis didėja, šių žvėrių išpuolių, deja, nemažėja. Visoje šalyje fiksuojami skaudūs pilkių išpuoliai.

Ne išimtis ir Panevėžio rajonas. Apie vilkų daromas eibes mūsų krašte plačiau papasakojo Panevėžio rajono administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Z. Bakanienė.

– Kiek šiemet užfiksuota vilkų užpuolimų Panevėžio rajone?

– Registruotų atvejų turime du, tačiau vilkų išpuolių šiemet buvo kur kas daugiau. Deja, ne į visus galime reaguoti, nes gyvūnus laikantys gyventojai neatitinka reikalavimų, dėl kurių būtų galima gauti paramą už patirtą žalą. Norint gauti paramą, gyvūnai turi būti registruoti, ženklinti, o jų laikymo sąlygos – tinkamos.

– Kokie atvejai šiemet buvo registruoti?

– Paramą gausiantys ūkininkai, kaip minėta, buvo du. Vienam buvo papjauti du veršeliai, kitam – veršinga karvė. Pastarasis atvejis ypač sudėtingas, nes, deja, įstatymai nereglamentuoja, kaip tokiu atveju atlyginti žalą nukentėjusiajam. Tačiau imamės visų priemonių, jog ūkininkui būtų tinkamai atsilyginta.

– Kaip gyventojai kovoja su vilkais?

– Būna, kad žmonės, išgirdę vilkų kaukimą ar šunų lojimą, patys keliasi ir išvaro įsibrovėlius. Tačiau vis dėlto tokie atvejai reti. Iš tiesų, kuomet šeimininkai randa išskerstus savo gyvulius, jiems būna morališkai labai sunku. Juk tai labai nemalonus ir traumuojantis vaizdas.

Na, o idealiu atveju būtų galima laikyti, jei gyvuliai nakties metu būtų uždaromi į gardus, tvartą. Tačiau mes puikiai suprantame, jog yra gyvulių, pavyzdžiui, avys, kurios laikomos toliau nuo namų ir nėra galimybės kasnakt jų perkelti.

– Kaip valstybė kovoja su vilkais?

– Kaip ir visoje šalyje, taip ir Panevėžio rajone, yra nustatomos kvotos, kiek leidžiama sumedžioti vilkų. Medžiotojai tuo ir vadovaujasi.

Taip pat norėčiau paminėti ypatingą universitetų programą. Pagal ją per 24 valandas nuo išpuolio atvyksta grupė tyrėjų, kurie paima seilių mėginius ir ištiria, kas papjovė gyvulius. Seniūnai žino tyrėjų kontaktus, todėl gyventojai gali kreiptis ir paprašyti. Svarbiausia, jog gyvuliai būtų neliesti, o specialistai iškviesti kaip įmanoma greičiau.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Teismas patvirtino: medžioti tauriuosius elnius pasišviečiant yra draudžiama

JP Redakcija

Aplinkosaugininkai vykdys reidus medžioklės plotuose

JP Redakcija

Už neteisėtai Vilkaviškio rajone sumedžiotą stirniną vyras turės atlyginti 2,4 tūkst. eurų

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads