Po „Pici Bi“ slapyvardžiu paveikslus tapanti panevėžietė Patricija Palubinskaitė jau ilgą laiką demonstruoja talentą ir atsidavimą menui. Jos laikas ir įdirbis teptuku atsiperka pelnu, merginai būnant dar 19-os metų. Patricija taip pat sutiko pasidalinti savo įkvepiančia istorija su „Jaunimo palėpės“ skaitytojais.
Meilė menui nuo vaikystės
„Menas mane lydi nuo pat vaikystės, pačiomis įvairiausiomis formomis. Tačiau piešti, kaip ir dauguma mano bendražygių, pradėjau dar būdama darželyje. Meilė ir įgimtas talentas menui pradėjo virsti įgūdžiu, kai pradėjau lankyti Dailės mokyklą. Šiais metais jau baigiau Panevėžio V-ąją gimnaziją ir įstojau į Vilniaus dailės akademiją“, – pasakoja Patricija.
Menininkė taip pat teigia, kad jai tiesiog neužtekdavo dailės pamokų ir užklasinių užsiėmimų mokykloje, todėl nusprendė dar intensyviau imtis ir mokintis šio įgūdžio.
„Dailės mokykloje praleisdavau daug laiko. Ši vieta man tapo antraisiais namais – vieta, kur po pamokų eidavau tapyti, piešti ar lipdyti kūrinius iš molio. Dar net grįžusi namo, vėlai vakare, dažnai į rankas paimdavau teptuką ir toliau tapiau. Menas man yra kaip savotiška terapija, būdas atsipalaiduoti ir pailsėti, pabėgti nuo rūpesčių ir besisukančių minčių“, – atvirauja jaunoji menininkė.
Neilgai trukus, pradėjo atsirasti meno gerbėjų, norinčių, kad tapytoja jiems nupieštų paveikslą. „Pradėjau tapyti „rimtesnius“ paveikslus, kai atsirado pirmieji klientai. Tapydama ne vien tik sau, išsikėliau aukštesnius kriterijus. Tada dar supratau, kad reikia pradėti skleisti savo meną ir kitiems, kurti įvaizdį. Taip ir gimė slapyvardis „Pici Bi“. Be abejo, tapyba išlieka tik hobiu. Savo pagrindinį uždarbį matau kitoje kūrybinėje srityje“, – savo istorija dalinasi Patricija.
Būtent po „Pici Bi“ slapyvardžiu Patricija savo kerintį meną demonstruoja „Instagram“ platformoje.
Darbas su klientais
„Didelių sprendimų ties darbu su klientais priimti nereikėjo, tiesiog į mane kreipėsi žmonės, kurie norėjo papuošti savo aplinką unikaliu kūriniu. Aš su entuziazmu įsigilinu į klientų idėjas ir bandau jas realizuoti ant kūrybinės drobės. Kad būtų lengviau tiek man, tiek klientui, leidžiu sau dirbti tik su žmonėmis, kurių stilius yra panašus į mano. Esu nuoširdi ir tikrai nenorėčiau nutapyti paveikslo, kuris mano širdžiai atrodo negražus“, – pasakoja Patricija.
Merginos darbuose dominuoja moterų paveikslai, išryškinamos jų linijos. Taip pat drobės fonuose matosi gyva ir graži augalija. Patricija savo klientų amžiaus grupę įvardina plačiai – nuo 17 iki 50 metų.
„Tenka ir paplušėti, kad galėčiau laiku turėti paruoštą darbą. Gavusi užsakymą, visada perspėju, kiek laiko užtruks kūrybinis procesas. Nustatydama laiką, atsižvelgiu ir į tai, kad reikės susipirkti visas priemones, pasimokyti atsiskaitymams mokykloje. Be abejo, teko padirbėti ir naktį – menas nėra darbas nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro. Manęs menas neklausia, kada patogu dirbti, ar kada turiu laisvo laiko. Tiesiog atsiranda noras paimti teptuką į rankas ir nesustoti tapyti,“ – šypsosi Patricija. Mergina taip pat atvirauja, kad jai naktis yra geriausias laikas kurti.
Menas ir ateitis
„Savo karjerą matau meno industrijose. Man tiesiog taip diktuoja širdis, todėl Vilniaus dailės akademijoje šias studijas ir pasirinkau. Norėčiau kada sukurti savo drabužių liniją, pateikti rinkai tai, ko joje dar nėra, taip atskleidžiant save. Galbūt šalia savo drabužių linijos dar atrasiu laiko sukurti keletui vienetinių paveikslų. Žinoma, esu dar jauna, bet noriu puoselėti savo polinkį kūrybai ir pasiekti aukštumų“, – su įkvėpimu pasakoja Patricija.
„Bendrai kalbant, esu produktyvus žmogus ir savo ateityje matau daug perspektyvos. Mėgstu išbandyti naujus dalykus ir įveikti kūrybinius iššūkius, tikėdamasi iš savęs maksimalaus rezultato. Mene man didžiausias iššūkis – gebėjimas suprasti, kad klysti yra normalu, ir, kad iš klaidų reikia mokintis bei taip pat kartais yra normalu ir priimtina patirti kūrybinę pauzę, neturėti tokių produktyvių dienų“, – sako panevėžietė menininkė.
