Europos Sąjunga planuoja „nuodugnią ir visapusišką elektros energijos rinkos reformą“, kad įveiktų Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą energijos krizę, trečiadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Ji tvirtino, kad Vakarų valstybės turėjo klausyti Baltijos šalių Lenkijos, įspėjusių apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino keliamą grėsmę.
„Viena šio karo pamoka – turėjome klausyti tų, kurie pažįsta V. Putiną. Turėjome įsiklausyti į balsus mūsų Sąjungos viduje – Lenkijoje, Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalyse“, – trečiadienį metiniame pranešime sakė ji.
Anot EK pirmininkės, Baltijos šalių atstovai jau ilgą laiką teigė, kad V. Putinas nesustos ir atsižvelgdami į tai ėmėsi veiksmų.
„Mūsų draugai Baltijos šalyse sunkiai dirbo, kad panaikintų savo priklausomybę nuo Rusijos. Jie investavo į atsinaujinančiąją energiją, suskystintųjų gamtinių dujų terminalus ir jungiamąsias linijas“, – nurodė ji.
„Tai daug kainavo, tačiau priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro kainuoja daug brangiau. Šios priklausomybės turime atsikratyti visoje Europoje“, – pridūrė U. von der Leyen.
EK pirmininkė teigė, elektros energijos rinkos reforma ES būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. Gamtinės dujos naudojamos pramonei, namams ir biurams šildyti bei elektrai gaminti.
Viena siūlomų priemonių numato viršutinių elektros gamintojų pelno ribų nustatymą – iš šios priemonės tikimasi surinkti 140 mlrd. eurų, jie bus panaudoti siekiant sušvelninti energijos krizės poveikį vartotojams, sakė Europos Komisijos vadovė savo metiniame pranešime apie padėtį Bendrijoje.
Tarp siūlomų priemonių taip pat yra energijos naudojimo normavimas, laikina valstybės pagalba bei dujų ir energijos kainų atsiejimas.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą daugelis ES valstybių narių ragino iš esmės ir struktūriškai reformuoti bloko energetikos rinką, nes, jų nuomone, dujų įtaka didmeninėms elektros energijos kainoms yra neproporcinga.
U. von der Leyen taip pat pasiūlė teisės aktą, kuriuo siekiama užtikrinti svarbiausių žaliavų saugumą.
„Šiandien Kinija kontroliuoja pasaulinę perdirbimo pramonę. Beveik 90 proc. retųjų žemių metalų ir 60 proc. ličio perdirbama Kinijoje“, – sakė ji.
Siūlomu įstatymu būtų nustatyti „strateginiai projektai visoje tiekimo grandinėje“ ir „sukurti strateginiai rezervai ten, kur kyla pavojus tiekimui“, kalbėjo Europos Komisijos vadovė.
