519-ojo Panevėžio miesto gimtadienio proga Futbolo akademijos stadione vyksta bočios turnyras, į kurį įsitraukė visi norintys – tiek jaunuoliai, tiek senjorai. Žaidimą rutuliais populiarina Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga, o jos atstovai džiaugiasi, kad bočia tampa vis labiau populiaresnė, kadangi žaisti gali beveik bet kuris žmogus, net ir turintis sunkią negalią.
Azartiškas ir įtraukiantis
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša pasakoja, kad tai komandinis žaidimas, visiems prieinamas ir mėgiamas, jį gali žaisti kartu ir vyrai, ir moterys. Jis puikiai tinka laisvalaikiui, galima žaisti ir trys prieš tris, ir du prieš du.
Žaidimas nesunkus, tačiau labai įdomus, azartiškas ir įtraukiantis. Kiekviena pusė turi savo spalvos odinius rutulius (mėlynos arba raudonos). Žaidimo tikslas – numesti rutulį kuo arčiau baltojo rutulio. Dėl savo universalumo populiarus ir tarp neįgaliųjų.
Bočia – draugystės žaidimas
„Bočia yra parolimpinė sporto šaka, bet mes ją propaguojame kaip šeimos žaidimą. Nes jį gali žaisti ir mažas, ir jaunas, ir turintis jėgų, ir neturintis, nuo vaiko, kuris paima kamuoliuką į rankas iki šimtamečio senolio. Tai yra draugystės žaidimas, kuris suvienija žaidžiančiuosius“, – naujienų portalui JP kalbėjo J. Dumša.
Žaidžia odiniais kamuoliukais
Anot jo, rutulių sportą bočią daug kas maišo petankę, todėl specialistas paaiškino, kuo skiriasi šie žaidimai.
„Petankė žaidžiama metaliniais kamuoliukais ant smėlio, o bočios žaidime yra kelių tipų kamuoliukai. Odiniai skirti žaisti patalpose, kaučiukiniai – lauko žaidimui. Futbolo akademijoje yra dirbtinė, lygi, graži žolė, todėl žaidimą žaidžiame odiniais kamuoliukais ir linksmai leidžiame laiką“, – šypsojosi J. Dumša.
Įgyvendino viziją
Anot organizatoriaus, bočios turnyras Panevėžio miesto gimtadieniuose organizuojamas nebe pirmą kartą.
Šio sporto entuziastai žaidimą panevėžiečiams aktyviai pristatinėdavo dar prieš pandemiją, įvairiuose renginiuose, susitikimuose ir pastebima, kad bočia vis labiau populiarėja.
„Žaidimas į Lietuvą atkeliavo maždaug prieš 25 metus. Tada pirmieji kamuoliukus atsivežė Ukmergės neįgaliųjų klubas. Anksčiau juo siūdavo Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji. Kamuoliukus tuo metu būdavo tikrai sunku gauti, bet dabar gyvename Europos sąjungoje, jų galima nesunkiai įsigyti parduotuvėse. Džiaugiuosi, kad galėjau įgyvendinti savo viziją. Parengėme projektą, nusipirkome kamuoliukus ir dabar su bočia supažindiname panevėžiečius“, – kalbėjo J. Dumša.
