Klaipėdos uosto direkcijos specialistai „Mokslo sriubos“ komandą supažindino su kasdieniais uosto iššūkiais. Jie papasakojo, kad uostų gylis planuojamas taip, kad prisitaikytų prie jūrinės prekybos laivų dydžio.
Tačiau pasaulyje esama tokių didelių laivų, kuriuos priimti gali vos keli planetos uostai. Tuo tapu į mūsų, Baltijos jūrą, įplaukti gali laivai, kurių gylis siekia iki septyniolikos metrų. Tiksliai išmatuoti gylį yra labai svarbu, nes tarp laivo ir jūros dugno esant nepakankamam atstumui, kyla pavojus saugiai laivybai.
Uosto gylis turi tendenciją mažėti. Tai lemia Nemuno vandens srovė į Kuršių marias ir jūrą. Maža to, uosto kanalo gylį sumažina audrų metu iš jūros sunešamas smėlis. Kasmet iš Klaipėdos uosto dugno tenka pašalinti apie 400 000 kubinių metrų sąnašinio grunto. Tai prilygsta tūriui, kurį sudarytų 160 olimpinių baseinų.
Tam, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti didelės grimzlės laivus ir jie neužplauktų ant seklumos, uostą reikia gilinti. Kaip vyksta uosto gilinimas? Bei kaip matuojamas uosto gylis? Atsakymus rasite LRT Plius laidoje „Mokslo sriuba“.
