Rekordiškai kylančios net pigiausių maisto produktų kainos ir artėjantis ruduo bei žiema jau dabar verčia susirūpinti labdaros valgyklas, į kurias plūsta neišgalintys nusipirkti maisto. Socialinės pagalbos centrai stebi, kad srautai didėja, vis dažniau užsuka ne tik senyvo amžiaus žmonės, bet ir jaunimas.
Vilniaus „Carito“ socialinės pagalbos centre skamba klasikinė muzika, tačiau pagrindinė priežastis, paskatinusi žmones čia ateiti, – ne muzika, o maistas.
„Gaunu pensija, aš negaliu pragyventi – už vaistus atiduodu ir viskas, nėra ko valgyti. Ir reikia stovėti po 3–4 valandas. Mus padarė kaip bomžus. Aš visą gyvenimą dirbau, o pensija tik tokia“, – atvirauja moteris.
Per dieną į „Betanija“ pagalbos centrą ateina per 200 žmonių. Pagalbos teikėjams ir čia, ir kituose miestuose kelia nerimą, kad daugėja nematytų veidų.
„Pastebėjome kasdien būdami čia, matydami mūsų žmones, kad ateina daugiau jaunų veidų. Tačiau bet kokiu atveju didžiąją gavėjų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės“, – teigia Socialinės pagalbos centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.
„Sako, kad niekada negalvojom, kad teks kreiptis pagalbos, bet gurgiantys pilvai, kaip sakant, priverčia tą daryti“, – pasakoja Panevėžio šeimos namų vadovė Irma Zabulionytė.
Dalijantys šiltą maistą jo negalintiems įsigyti jau dabar bijo prognozuoti, kas laukia po kelių mėnesių.
„Su dideliu nerimu laukiam rudens, nes jau dabar žmonių daugėja, o kas bus? Baisu net pagalvoti iš tikrųjų. Verčiamės per galvą, kad galėtume padėti kitiems. Didžiausia problema yra malkos, nes mes šildomės malkomis“, – sako I. Zabulionytė.
„Kainos brangsta ne tik maisto produktams, bet ir įpakavimo priemonėms, vienkartiniams indams“, – priduria M. Seniutis.
Kainas analizuojančio portalo duomenimis, net ir pigiausių prekių krepšelis, kurį sudaro 32 pirmo būtinumo prekės, per metus brango per 30 proc.
„Jeigu praeitais metais kainavo 54–55 eurus, dabar pridedam 16 eurų ir gaunam naują kainą“, – skaičiuoja „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Pasak pašnekovo, maisto kainos lenkia ne vieną Europos šalį dėl kelių priežasčių.
„Pas mus jokios programos realiai nėra taikoma. Kitas dalykas – Baltijos šalys pasižymi, kad tai yra mažos rinkos, pas kelis žaidėjus yra susikoncentravusi pakankamai daug galios, kad galėtų valdyti ir perkelti savo kaštus arba pelno lūkesčius tiesiogiai vartotojui“, – aiškina A. Vizickas.
Iki šiol skurstančiųjų Lietuvoje buvo gerokai daugiau nei Europos Sąjungoje, tačiau šiais metais išlaidos būtinoms reikmėms, tikėtina, pramuš skylę vidutines ir mažas pajamas gaunančių žmonių biudžete, tad ir skurstančiųjų gali daugėti.
„Žmogus būdamas toje vidurinėje klasėje nesunkiai gali atsidurti toje situacijoje, kai jam iš tikrųjų reikės labai stipriai susispausti, kad galėtų palaikyti savo vartojimą“, – teigia VU Socialinės politikos katedros docentė Daiva Skučienė.
Pažeidžiamiausiomis grupėmis išlieka pagyvenę, bedarbiai, gaunantys socialines pašalpas ir vieniši tėvai.
