Pasvalyje užaugęs, tačiau jau daugelį metų gyvenimą Panevėžio krašte kuriantis Remigijus Sutkus – muzikantas, bandantis groti, kaip pats sako, ne vienu muzikos instrumentu. Šiuo metu jis yra kelių muzikos kolektyvų vadovas. Vadoklių kultūros centro Jotainių padalinyje turi du kolektyvus: vaikų kapelą „Kleketas“ ir moterų vokalinį ansamblį „Dar ne“. Taip pat prieš mėnesį pradėjo dirbti Ėriškių kultūros centre, kur šiuo metu formuojama nauja suaugusiųjų kapela.
Iš muzikos į policiją
Pats R. Sutkus muzikuoti pradėjo trečioje klasėje, kuomet tėvai jį nuvedė į muzikos mokyklą. „Norėjau groti trimitu, bet man buvo pasakyta, kad nebėra laisvų vietų, todėl teko groti birbyne. Vis dėlto po metų perėjau į išsvajotąją trimito klasę“, – pasakojo 51-erių vyras.
Mokytis groti, jo teigimu, lengva. „Žinau, kaip groti daugeliu muzikos instrumentų. Na, išskyrus arfą. Daugeliu instrumentų išmokau groti savarankiškai. Tereikia noro. Kiek užtrunku? Priklauso nuo instrumento ir lygio, kurį noriu įgyti. Jei užtenka tik teorijos, galiu ir per dieną išmokti, tačiau jei noriu su instrumentu lipti ant scenos – reikia kur kas daugiau pamokų“, – pabrėžė meno vadovas.
Baigęs mokyklą Pasvalyje, R. Sutkus išvyko mokytis į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą. Vėliau įsidarbino mokykloje, kur penkiolika metų mokė vaikus muzikos. Tuo pat metu baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Na, o pastebėjęs, kad mokinių bei pamokų skaičius kiekvieną rugsėjį tampa vis mažesnis, muzikantas nusprendė, kad laikas keisti profesiją, todėl pasirinko darbą Lietuvos policijoje.
„Mano brolis dirbo policijoje. Tiesa, ir mama buvo pareigūnė. Tad šiuo keliu pasukau ir aš. Šeima tikrai turėjo įtakos šiam sprendimui“, – tikino jis.
Vis dėlto, praėjus keturiolikai metų, dėl sveikatos teko išeiti iš tarnybos. „Nesinorėjo sėdėti namuose, todėl nusprendžiau grįžti prie muzikos. Taip gavau pasiūlymą dirbti Jotainiuose, o prieš mėnesį įsidarbinau ir Ėriškiuose“, – dėstė panevėžietis.
Puikūs vaikai
Darbas Jotainiuose R. Sutkui prasidėjo praėjusių metų rugsėjį. Čia jis įkūrė vaikų kapelą „Kleketas“, kurioje šiuo metu groja septyni vaikai nuo devynerių iki keturiolikos metų. „Šie vaikai į kapelą atėjo visiškai nemokėdami groti. Kaip sakoma, buvo neragavę muzikos raštų. Jie atėjo, pasižiūrėjo, susižavėjo ir pradėjo! Labai jais džiaugiuosi, nes visi motyvuoti mokytis. Jiems sekasi puikiai. Jaučiu didelį jų norą mokytis groti“, – džiaugėsi meno vadovas.
Kapeloje „Kleketas“ grojama tik tradiciniais instrumentais, t. y. smuiku, basetle, armonika. „Pradžioje mėginome groti tūba, akordeonu, bet dabar jau gryniname savo kapelos viziją“, – tvirtino jis.
R. Sutkus pripažino, kad vaikus į kapelą surinko seniūnaitė Angelė Meilūnienė. „Ačiū jai už tokius puikius vaikus“, – dėkojo muzikantas, kuris su šiuo kolektyvu jau ne kartą koncertavo Panevėžio rajone ir pirmą kartą dalyvavo konkurse „10 balų“, kur gavo nominaciją už kūrybiškumą.
Pasak vyro, iššūkiai dirbant su vaikais – kasdienybė. „Tačiau, jei sugebi sudominti – jie patys eina ir noriai mokosi. Turiu vieną mokinį, kuris kasdien kelis kartus skambina ir klausia „Kada grosime?“ Iš tiesų, labai gera, kad tokių vaikų dar yra.“
Kolektyvai
Kolektyvo pavadinimas „Kleketas“ gimė visai netikėtai. „Dalyvavau kursuose, kur gaminome liaudies instrumentus. Vienas iš jų – vaikiškas instrumentas kleketas. Tai – primityvus instrumentas, iš šalies panašus į plaktuką. Taip ir sumaniau pavadinti „Kleketu“, nes ir instrumentas – vaikiškas, ir kolektyvas – vaikų“, – atviravo panevėžietis.
Moterų vokalinis kolektyvas „Dar ne“ taip pat pasižymi išskirtiniu pavadinimu. O istorija – kurioziška. „Kultūros centro vadovė vis reikalavo pateikti pavadinimą, kurio mes vis nesugebėjome išsirinkti. Galiausiai, kai paklausė mūsų paskutinį kartą, ar sugalvojome pavadinimą, ant lapo užrašėme „Dar ne“. Taip ir likome „Dar ne“ kolektyvu. Vis dėlto pavadinimą ateityje tikriausiai keisime“, – juokėsi vyras bei pridūrė, kad moteris į šį kolektyvą taip pat surinko seniūnaitė.
Ėriškiuose šiuo metu dar tik renkama suaugusiųjų kapela. Joje – trys žmonės. „Viskas dar labai šviežia, todėl nėra nei pavadinimo, nei pilno kolektyvo. Kol kas tik trys žmonės, iš kurių du groja armonika, o trečias dar tik mokosi“, – pasakojo R. Sutkus.
