Žemdirbiai šiemet ne tik atsargiai prognozuoja, kada galėtų prasidėti javapjūtė, nes situaciją koreguoja lietus, bet teigia, kad ir dėl supirkimo kainų daugiau neaiškumo negu aiškumo. Vis dėl to derlius šiemet neturėtų būti prastesnis nei pernai, nebent užsitęs stiprūs lietūs. Labiausiai kainas koreguos situacija Ukrainoje ir jos galimybė iš šalies išvežti grūdus.
Nuo seno rugiapjūtės pradžia paprastai prasidėdavo liepos 16-ąją. Tądien šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Dabar žemdirbiai tokių tradicijų nebeturi, o ir rugiapjūtė šiemet prasidės vėliau nei įprasta.
„Mano akiai, apie savaitę tas vėlavimas, bet jei kritulių bus daugiau, tai gal ir daugiau vėluos“, – apie rugiapjūtės pradžią kalbėjo kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ vadovas Virgilijus Ivoškevičius.
„Šiaulių aruodas“ vadovas sako, kad šiame regione dar beveik niekas nesiryžta įvažiuoti į laukus – juose nemaži plotai išguldytų javų. Grūdų saugyklos – kol kas tuščios, todėl nedrįsta net derliaus kokybės prognozuoti. Tačiau, pasak ūkininko, žemdirbiai pasirengę įvairiems scenarijams.
„Įpratę esame dabar jau padalint tas rizikas, ne iškarto parduoti, dalį parduoti dabar, dalį vėliau išsidžiovinti, išsivalyti“, – dėstė V. Ivoškevičius.
Grūdų augintojų asociacijos duomenimis, birželį–liepą pasėlių būklė yra pablogėjusi. Optimizmą sumažino nuo birželio vidurio prasidėjusios liūtys. Ypač smarkiai nukentėjo miežiai – jų derlingumas bus mažesnis visoje Lietuvoje. Mažiau nukentėjo Žemaitijos regionas. Dėl gausaus lietaus daug kur išgulė javai ir rapsai. Be to, didelis drėgmės kiekis visą birželį ir šiltėjantys orai paskatino ligų plitimą.
„Stiprios liūtys, stiprūs vėjai guldo pasėlius ir čia yra didelė, didelė rizika, kad iš maistinės kokybės mes galime turėti geriausiu atveju pašarinius, o neduok Dieve, gal ir nekondincinius grūdus“, – kalbėjo kooperatyvo „Lietuviški javai“ direktorius Nerijus Liukenskis.
„Dėl išbrangusių trąšų ūkininkai mažiau tręšia savo pasėlius. Tai irgi paveiks derliaus tiek kiekybę, tiek ir kokybę – prognozuojam, kad derlius šiais metais gali būti vidutinis, daugiametis arba šiek tiek mažesnis nei vidutinis“, – komentavo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.
Javų augintojai sako, kad šiemet, kaip nė vienais metais, ypač sunku nuspėti, kokios bus grūdų supirkimo kainos. Dėl įtemptos geopolitinės situacijos kainos labai smarkiai šokinėja – vieną savaitę pakyla, kitą – smunka žemyn.
„Dar prieš gerą mėnesį tikrai buvo aukštos supirkimo kainos ir grūdų tonos kviečių kainos svyravo apie 420 eurų. Šiandien dienai toms kainų indikacijos yra apie 80-90 eurų žemesnės nukritę, koregavosi kaina žemyn, […] tačiau tai nereiškia, kad ūkininkai puls tokiomis kainomis pardavinėti“, – kooperatyvo „Lietuviški javai“ vadovas N. Liukenskis.
Lietuvos žemdirbiai teigia įdėmiai sekantys Ukrainos situaciją dėl grūdų. Neatmeta, kad ukrainiečiams šiemet prikūlus mažiau grūdų, dalį rinkos galės užpildyti ir lietuviški grūdai. Lietuvoje išauginama penkis kartus daugiau grūdų nei reikia. Tačiau blogiausias scenarijus, pasak grūdų augintojų, būtų, jei Ukrainoje grūdai susikauptų iki kitų metų ir vienu kartu pasaulio rinkas užplūstų didžiulis jų kiekis.
„Jeigu bus per labai trumpą laiką į rinką išmesti dideli kiekiai grūdų, tai gali sugriauti visą tą grūdų prekybą tarptautinę ir kainos nusmukti į neįsivaizduojamas žemumas. Tada gali ištikti mūsų žemdirbius bankrotai“, – aiškino Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas.
Žemdirbiai sako, kad šiuo metu dėl Ukrainos grūdų daug spekuliacijų, tačiau grūdų rinkos įsivertino rizikas ir padarinius žemės ūkiui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
