Norėdami pažinti savo kraštą, pasigrožėti gamta bei kelionę suplanuoti lengvai ir greitai, lietuviai vis dažniau renkasi atostogas savo šalyje, o mėgstamiausias laikas tam – ilgieji savaitgaliai.
Remiantis Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu pavasarį atlikto tyrimo rezultatais, lyginant su pernai metų duomenimis, keliaujančių su nakvynėmis mūsų šalyje gyventojų dalis išaugo 18 procentinių punktų, o vienas populiariausių pasirinkimų išlieka ramus poilsis gamtoje (48 proc.) bei gamtos objektų lankymas (44 proc.).
Kadangi liepos 6-oji paskelbta nedarbo diena, nemaža dalis lietuvių kasmet pasinaudoja proga trumpas atostogas suplanuoti būtent liepos pradžioje. Planuojantiems išvyką prie vandens telkinių ar į mišką, ekologė Vaida Griškevičienė primena svarbiausias elgesio gamtoje taisykles bei dalinasi patarimais, kaip poilsiauti tvariai ir lengvai.
Poilsį gamtoje pradėkite planuoti iš anksto
Anot ekologės V. Griškevičienės, ruoštis poilsiui gamtoje pradėti reikėtų dar namuose. „Atsakingas pasiruošimas išvykai padeda ne tik suplanuoti kokybišką poilsį, bet kartu išvengti maisto švaistymo ir aplinkos taršos, todėl nusprendę kelias dienas praleisti stovyklavietėje prie vandens telkinio ar miške, pirmiausia, įvertinkite savo ir visos šeimos maisto poreikius – sudarykite valgymų sąrašą ir neikite apsipirkti, jei esate alkani, – tuomet padidėja tikimybė į krepšelį įsimesti neplanuotų užkandžių, kurių dalį gali tekti išmesti“, – pataria ekologė ir priduria, kad siekiant mažinti maisto švaistymą, stovyklavimo metu taip pat nederėtų bandyti ir naujų produktų.
V. Griškevičienė pastebi, jog gamtoje neapsieinama ir be priemonių nuo uodų, erkių ar kitų parazitų, todėl jie turi atsidurti sąrašo, ką pasiimti į gamtą, viršuje. „Jei kelionėje jūsų turima priemonė nuo vabzdžių pasibaigė, nepalikite jos gamtoje – pakuotė yra rūšiuojama, tačiau palikta miške ar prie ežero ji yra daugiau nei 100 metų ir tampa pavojinga bei taršia atlieka“, – atkreipia dėmesį ekologė.
Dar viena svarbi taisyklė, anot specialistės, – nepirkti ir nesivežti daiktų ar produktų, kurių vėliau negalėsite išsinešti, pavyzdžiui, vienkartinių šašlykinių. „Tikrai galime pasigaminti ar įsigyti nedidelę, transportuojamą šašlykinę, o galbūt pasinaudoti stovyklavietėse esančiomis ilgalaikėmis kepsninėmis. Vienkartinės šašlykinės po panaudojimo tampa šiukšlėmis, todėl derėtų vengti tokių daiktų“, – rekomenduoja V. Griškevičienė.
Laiką leiskite tvarkingoje aplinkoje
Kad laiką leisti gamtoje būtų maloniau, o ir tvarkymasis neužimtų daug laiko, ekologijos specialistė siūlo atvykus į stovyklavietę iškart įsirengti atliekų rūšiavimo vietą – pasikabinti tris maišus bendroms atliekoms, stiklui ir maisto pakuotėms. Ekologė atkreipia dėmesį, kad pastarųjų deginti negalima – tinkamai surūšiuotos atliekos tampa antrine žaliava ir yra perdirbamos.
V.Griškevičienė pažymi, kad ypatingai sąmoningi tvarkydami atliekas turi būti žvejai: „Gamtoje paliktas žvejybinis valas nesuyra iki 600 metų, o kartu jis kelia grėsmę gyvūnams – jie neretai įsipainioja, susižeidžia.“
„Išvykdami visuomet vietą palikite tokią, kokią norite rasti patys – žvakės nuo uodų, žvejybos valas, pusė šokolado ar supuvęs pomidoras tai ne tik nepagarba gamtai, bet ir žmogiškosios kultūros stoka“, – teigia ekologė.
Populiariausios atliekos regioniniuose parkuose
Šiuo metu Lietuvoje populiarėja poilsis regioniniuose bei nacionaliniuose parkuose, žmonės vis dažniau renkasi iškylas ir pasivaikščiojimus pažintiniais takais saugomose teritorijose. Deja, dar 2022 m. pavasarį atlikta nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojų apklausa parodė, kad drauge su poilsiautojais „ilsisi“ ir jų šiukšlės, kurios paliktos neatsakingai gamtai gali turėti didelės žalos.
Vasaros pradžioje startavusios iniciatyvos „Misija: švari vasara ‘22“ dalyviai jau aplankė keturis regioninius parkus – Verkių, Pavilnio, Asvejos ir Anykščių, kuriuose situacija dėl lankytojų paliekamų šiukšlių gana panaši, tvirtina organizatoriai.
„Iš žygių, kurių metu švariname gamtą nuo šiukšlių, galime daryti keletą prielaidų – labiausiai pastebimos šiukšlės – plastikinės maisto pakuotės ir buteliai. Nustebino rasti automobilių dugnai, liudijantys žmonių norą automobiliais žūtbūt įveikti pėstiesiems skirtus takus. Visa kita yra tai, ką dažniausiai galima aptikti kiekvieno kišenėse, – cigaretės, saldainių popierėliai ir kitos smulkmenos. Atrodo, kad žmonės į žygius leidžiasi be specialaus pasiruošimo“, – misijos dalyvių radinius regioniniuose parkuose vardija ekologė V. Griškevičienė.
Akcijos dalyviai ir ambasadoriai keliaudami po 30-metį švenčiančius Lietuvos regioninius parkus siekia ugdyti atsakingesnius ir tvaresnius visuomenės vasarojimo įpročius bei atkreipti poilsiautojų dėmesį į tai, kad susirinkti savo ar pakelti svetimą šiukšlę, o surinkus šiukšles jas tinkamai išrūšiuoti – būtina.
Netinkamai išrūšiuotos atliekos trukdo perdirbimui
Nepaisant to, kad atsakingą atliekų tvarkymą renkasi ir rūšiuoja vis daugiau žmonių, iniciatyvos organizatorė, didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė pastebi, kad klaidų vis dar pasitaiko, o viena didžiausių – nerūšiuojamų atliekų išmetimas į rūšiavimo konteinerius.
„Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo, ir nors žmonės kartais sudvejoja, į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas, verta priminti, jog žinoti reikia ir tai, ko mesti į juos negalima“, – pastebi S. Rasalė.
Anot „Žaliojo taško“ atstovės, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta, tačiau tai nėra teisinga praktika – keramika, porcelianas, krištolas, automobilio langų stiklai gadina žaliavą ir šių medžiagų rūšiuoti į stiklo konteinerį negalima.
Kalbant apie pakuotėms skirtus konteinerius, į juos nereikėtų mesti asmens higienai skirtų priemonių, tokių kaip sauskelnės, virtuviniai popieriniai rankšluosčiai ar vienkartinės servetėlės, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ir kt. – šioms atliekoms skirtas buitinių atliekų konteineris. S. Rasalė atkreipia dėmesį, jog rūšiavimo konteineriai skirti pakuotėms, o prieš išmetant pakuotę itin svarbu visiškai pašalinti maisto ar jame buvusio gaminio likučius – jie genda, taip užteršdami visą konteinerio turinį.
Namuose dažnai prisikaupia ir baterijų, neveikiančių elektronikos prietaisų ar atliekų, likusių po remonto: „Visos šios atliekos surenkamos atskirai tam skirtose atliekų surinkimo aikštelėse, o konteineriuose ar šalia jų – joms ne vieta“, – pažymi S. Rasalė.
