Dar vis pasitaikančios nuošliaužos nekelia grėsmės Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje stabilumui, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė.
„Nuošliauža yra ir vizualinė tarša, bet tai nekelia grėsmės pačiam kalno stabilumui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.
„Grėsmės pačiam kalnui nėra. Jo šerdis yra stabili“, – tvirtino ji.
Už Gedimino kalno priežiūrą atsakingo muziejaus vadovė pabrėžė, kad slenka „ne kalnas, o jo paviršinis sluoksnis, velėna“.
Pasak jos, naujausia nuošliauža birželio 21 dieną susidarė dėl itin smarkios liūties, kai per pusantros paros iškrito trijų savaičių kritulių norma.
R. Kačkutės teigimu, kai per trumpą laiką susikaupia daug vandens, jis „nebetelpa“ kalno viduje, tuomet vanduo veržiasi per šlaitus, šie įmirksta ir dėl didelio svorio ima slinkti žemyn.
Likviduojant nuošliaužą nukasamas paviršinis gruntas ir šlaitas sutvirtinimas. Pasak direktorės, naujausią nuošliaužą sutvarkyti ketinama iki liepos 15 dienos.
„Gruntas, kurį nukasame tvarkydami nuošliaužą, vis tiek būtų nukastas tvarkant kalną“, – sakė R. Kačkutė.
Ji pažymėjo, kad nuošliaužos Gedimino kalne yra natūralus procesas.
„Tai vyks, kol nesutvarkysime viso kalno“, – sakė R. Kačkutė.
Nacionalinio muziejaus direktorė pranešė, jog yra nustatyta dar viena vieta kalne, kur susidariusi nuošliaužos grėsmė. Anot jos, jau imtasi prevencinių darbų siekiant užbėgti jai už akių.
Ji tvirtino, kad gera žinia yra tai, jog muziejus išmoko ankstesnių nuošliaužų pamokas ir jau žino, kaip su jomis tvarkytis.
Ilgalaikėmis priemonėmis šiuo metu sutvarkytas maždaug penktadalis Gedimino kalno.
„Dabar galime drąsiai sakyti, kad technologija pasiteisino, ten (sutvarkytame šlaite – BNS) jokių pakitimų nėra“, – teigė R. Kačkutė.
Jos duomenimis, maždaug per penkerius metus tvarkyti Gedimino kalną išleista 15 mln. eurų, skaičiuojama, kad viso kalno sutvarkymo ilgalaikėmis priemonėmis kaina sieks per 58 mln. eurų.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, kt.
