Geriausias pastarojo meto Lietuvos plaukimas Danas Rapšys pirmadienį išvyko į Budapeštą, kur lietuviai surengs trumpą treniruočių stovyklą pieš birželio 18 d. startuojantį pasaulio čempionatą. Prieš trejus metus Pietų Korėjoje apmaudžiai medalį praradęs panevėžietis dega noru „įkrėsti į kailį varžovams“.
D. Rapšys, kaip įprasta, Budapešte varžysis savo pagrindinėse rungtyse – 200 ir 400 metrų laisvu stiliumi varžybose.
Lietuvis į čempionatą vyksta su tikslu pamatyti, kokios yra jo ir varžovų galimybės, kurios panevėžietį pastaruoju metu itin stebina.
Šį sezoną 200 metrų rungtyje tarp dešimties geriausius laikus demonstravusių sportininkų net 5 yra gimę 2000-aisiais ar dar vėliau.
„Kaip paskutinius pusantrų metų visi plaukia, aš visiškai nebežinau, kas ką daro. Kiek išlindo jaunimo, su kokiais kosminiais laikais, man atrodo, nėra buvę per visą istoriją, kad jauni taip greit plauktų. Nieko nežinau, nei kokie finalai bus, nei kokio laiko reikės finalui – turbūt reikės labai spausti“, – apie būsimas kovas kalbėjo D. Rapšys.
– Dar neseniai turėjote nugaros traumą, kaip dabar jaučiatės?
– Prieš kokį mėnesį laiko jaučiau, kad yra pakankamai negerai. Gerai, kad turime komandą – padėjo išspręsti tas problemas. Dabar, sakyčiau, 99 proc. yra gerai. Bet jaučiu, kad šiek tiek nedarome startų, nes jų metu nugara išsilenkia, bandysime tai daryti, kai liks kokia savaitė iki čempionato.
– Ar akcentas kažkuriai distancijai bus didesnis, ar vienodas abiem?
– Aš visada buvau mėgėjas 200 metrų, 400 bus labiau kančios rungties. Reikės žiūrėti, bet arkliukas yra 200.
– Ar yra užsibrėžti konkretūs tikslai – vietos, finalai?
– Nežinau, pažiūrėjus, kaip paskutinius pusantrų metų visi plaukia, aš visiškai nebežinau, kas ką daro. Kiek išlindo jaunimo, su kokiais kosminiais laikais, man atrodo, nėra buvę per visą istoriją, kad jauni taip greit plauktų. Nieko nežinau, nei kokie finalai bus, nei kokio laiko reikės finalui – turbūt reikės labai spausti.
– Bet turbūt žinote, kokius krūvius pats atlaikote, ką galite?
– Nors ir buvo ta nugaros trauma, bet krūviai buvo visi. Ko nedarėme yra startai, bet visa kita yra gerai.
– Jau jaučiatės truputį senas?
– Truputį keista, man dar tik 27-eri, jaučiuosi dar jaunas, bet kai 16-mečiai plaukia olimpiniuose finaluose… Labai yra keista.
Diskutavome su komanda, kad plaukimas yra sporto šaka, kur ateina 16-metis į profesionalų sportą, olimpinį finalą ir plaukia tokiais greičiai, kaip tie, kurie jau 10 metų profesionaliame sporte. Negalėtų daba tikrai 16-metis ir numesto toliau už Gudžių. Kitose sporto šakose ta patirtis yra statoma po truputį, o plaukime, atrodo, žmogus turi pojūtį vandenį ir plaukia kosmosą… I dar į laivą stilių.
– Du čempionatai per vasarą, kiek sunku bus pataikyti į du sportinės formos piku?
– Manau, kad viskas bus gerai, nes tarp jų bus tarpas. Dabar vis tiek esame labiau atsipūtę nei prieš olimpiadą. Plius – Vengrija, nėra kokių septynių valandų skirtumo, bent miegosime normaliai.
– Kiek džiugina R. Meilutytės sugrįžimas į komandą, į plaukimą?
– Prieš daug metų jau kartu važiuodavome į visas varžybas. Niekas jo stengiamės nespausti, kiek ji nori – tiek treniruojasi. Bet matosi, kad ji atranda ta džiaugsmą, norą pasivaržyti, treniruotėse padirba sunkiai. Smagu ją vėl matyti ir tikiuosi, kad ją išeis išlaikyti tuo nestūmimo, o palaikymo keliu.
– Kas dar iš komandos gali iššauti?
– Budapešto baseinas yra pakankamai greitas, tikiuosi iš visų lietuvių, kad jie plauks neblogai. Kiek čia mūsų yra… Manau, kad ir Kotryna ir Andrius gali gerai pasirodyti.
– Esate panevėžietis, vyksta LKL finalas, ar sekate, domitės „Lietkabeliu“?
– Labai sekiau, kaip tik buvau šeštadienį fotosesijoje, skubėjau žiūrėti, daviau merginai vairuoti, pats žiūrėjau per telefoną. Tas paskutinis kėlinys, tas pamestas kamuolys, kai turėjome plius vieną tašką… Buvo labai žiauru.
Bet vyrai tikrai kovoja, matosi, kad stengiasi, kaip antrose ir trečiose rungtynėse, šis mačas tikrai buvo geras kovos atžvilgiu. Tikimės, kad išeis tą seriją palyginti. Mes atsigausime – Panevėžys toks yra.
– Praėjęs pasaulio čempionatas pačiam buvo toks kaip „Lietkabeliui“ – auksas jau ant krūtinės, bet jo nebeliko. Kiek labai norisi to medalio trofėjų kolekcijoje?
– Kai tu pradedi gaudyti medalius, tada automatiškai psichologiškai visai kitam dalykui ruošiesi. Kai tu atvažiuoji padaryti, ką esi iš savęs išspaudęs maksimaliai, pamatyti kūno galimybes, tada atsiranda įdomumas ir tai žymiai labiau veža.
Kai dar konkurentai mūsų auga, jaunimas stiprus, norisi ir jiems įkrėsti į kaulus. Sakyčiau, daugiau norisi įkrėsti į kaulus konkurentams nei laimėti tą aukso medalį.
– Australai, amerikiečiai, vokietis naujas – bus nauji favoritai?
– Faktas. Kad ir tas vokietis (Lukasas Maertensas LRT) – jis dabar plaukia 3 sek. greičiau nei buvo plaukiama olimpiniame finale. Kaip jis plaukia, kodėl plaukia – mes nežinome, niekas nežino. Nežinau, ką dar paruoš kiti, bus daug perliukų. Laikai bus turbūt greitesni nei olimpiadoje.
– Jau 2019 m. jūsų laikas pasaulio čempionato finale, kuriame paradote auksą, atrodė įspūdingas. Ar gali būti, kad jaunimas jau taikysis į, atrodo, nepajudinamus P. Biedermanno rekordus?
– Vokietis tikrai gali pasiekti 400 m rekordą, bet ar 200 yra pajudinamas, aš dar labai stipriai abejočiau. Nežinau, kokiu greičiu reikia pradėti tą nuotolį, kad baigtum greičiau nei P. Biedermannas. Labai abejoju. Pats lygia taip pat noriu pažiūrėti, ką esu pakeitęs, ar tai veikia. Tos varžybos ra lyg tarpinė stotelė, pažiūrėti, kur tu esi.
– Ar jums aišku, iš kur tas greitis pas jaunimą?
– Gal kokie preparatai, kurių mes nežinome (juokiasi). Žinote, didžiosios šalys turi žymiai didesnį ir labiau pažengusį medicininį personalą. Ką ji daro – mes nesužinosime. Mes dirbame su tuo, ką turime.
Labai keista, kad visi padarė šuolį per metus karantino laikotarpiu, kur aš labiau nuėjau žemyn. Tas pats olimpinis čempionas Tomas Deanas – dukart sirgo covidu, dukart neplaukė po mėnesį, nusimetė dvi sekundes ir tapo olimpiniu čempionu. Tai tas covidas dar padėjo jam? Nežinau. Plaukimas – nuostabi sporto šaka, todėl smagu važiuoti pasimėgauti.
– Metų pabaigoje dar laukia pasaulio trumpo vandens čempionatas Australijoje. Ar yra planų ten vykti?
– Taip, važiuosiu ir į Australiją ir į pasaulio taures. Australijoje vėl bus tas laiko skirtumas, kuris man labai nepatinka. Bet reikia išmokti prie to derintis. Pagaliau finalai bus vakare, o ne kaip olimpiadoje – ryte.
