Seimas šiandien po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaikė valdančiajai daugumai priklausantis panevėžietis konservatorius Bronislovas Matelis, tuo tarpu „valstietis“ Deividas Labanavičius balsavo prieš.
Tuo tarpu „valstietė“ Guoda Burokienė, svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, Seimo rytiniame posėdyje nedalyvavo.
Seimo narių nuomonės skirtingos
Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaikė penki Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, anksčiau buvę „valstiečiai“, Seimo nariai Lukas Savickas, Rita Miliūtė, Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Domas Griškevičius.
Valdančiųjų parengtą įstatymo projektą palaikė didžioji dalis Socialdemokratų partijos frakcijos narių, bet ne visi. Prieš Civilinės sąjungos įstatymo projekto pateikimą balsavo socialdemokratai Liudas Jonaitis, Kęstutis Vilkauskas, susilaikė – Tomas Bičiūnas.
Ir patiems valdantiesiems nepavyko rasti bendro sutarimo dėl Civilinės sąjungos įstatymo. Prieš įstatymo projektą balsavo konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius.
Išliko nuoseklus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys parlamentaras D. Labanavičius naujienų portalui JP paaiškino, kodėl balsavo prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Seimo nariai, priklausantys LVŽS frakcijai, išlieka nuoseklūs. Juolab kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas – tęsinys anksčiau rengto Partnerystės įstatymo projekto. Tik dabar jis pervadintas šiek tiek kitaip. Kitais žodžiais tariant, įvilktas į gražesnį saldainio popierėlį. Anksčiau balsavome prieš ir dabar laikėmės tos pačios nuomonės. Samprata nepasikeitė ir nepritarėme šiam parengtam įstatymo projektui. LVŽS visada buvo ir bus už tradicinės šeimos sampratą ir savo nuomonės nekeičiame. Šią sampratą gynėme ir toliau ginsime, o tai įrodė bendras „valstiečių“ balsavimas“, – aiškino D. Labanavičius.
Ieškos bendro kompromiso
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis B. Matelis pritarė parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
„TS-LKD frakcija nusprendė, kad galima palaikyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Palaikome ir tą projekto variantą, kurį parengė Seimo narė konservatorė Jurgita Sėjonienė, bet ir įmanoma palaikyti ir parengtą Pauliaus Saudargo, nors jis šiame posėdyje balsavo prieš, alternatyvų variantą. Reziumė – praėjo abiejų kolegų parengti variantai, todėl dabar komitetuose bus ieškoma bendro kompromiso ir galbūt bandysime sujungti abu variantus“, – teigė B. Matelis.
Seimas po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49 , susilaikė 6 parlamentai.
Parengti du variantai
Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.
Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.
Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.
Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.
