Ligonių kasos teigia fiksuojančios vis daugiau atvejų, kai gyventojai, turintys teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą, verčiami už paslaugas susimokėti. Tokie atvejai nustatomi tiek viešosiose įstaigose, tiek privačiose. Gydymo įstaigų vadovai sako, kad priemokų tvarką reikia aiškiai reglamentuoti, nes kokybiškesnei paslaugai ligonių kasų skiriamų pinigų nepakanka.
Pakruojo ligoninėje mokamų paslaugų beveik nėra. Nors mokestis gal padėtų geriau išgyventi, vadovo teigimu, pacientai sulaukę prašymo susimokėti už vieną ar kitą papildomą paslaugą, kreipiasi į Ligonių kasas, o ši pinigus liepia grąžinti. Direktorius teigia, kad, pavyzdžiui, už tai, kad užsiregistravęs pacientas be priežasties neatėjo pas gydytoją, galėtų būti imamas mokestis, nes tuo metu pas mediką nepateko kitas žmogus ir negauta pajamų.
„Yra dalis tyrimų ar manipuliacijų, kurių nereikia, bet pacientas gąsdindamas skundais ir jų išsireikalauja, nors jų visiškai nereikia, kaip gausybė visokių brangių tyrimų ir panašiai“, – aiškina Rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygandas Sudaris.
Ligonių kasų vadovai pripažįsta, kad mokamų paslaugų reglamentavimą reikia keisti, nes viešosios ir privačios įstaigos tvarkas apeina. Daugiausia pacientai skundžiasi, kad yra priversti mokėti už tyrimus, kurie gali būti atlikti nemokamai.
„Tarkim, yra suteikta galimybė ne eilės tvarka gauti mokamą paslaugą, nors gal žmogus galėtų gauti ją ir nemokamai. Numatyta, kad pacientas galėtų sumokėti už neva geresnes paslaugas arba priemones, vaistus. Teisės aktai tai leidžia ir tuo naudojasi dažnai gydymo įstaigos, nors realiai už tas kainas privalo būti suteiktos kokybiškos paslaugos“, – LRT TELEVIZIJAI teigė Ligonių kasų direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Privačių gydymo įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius stebisi ketinimu drausti primokėti už kokybiškesnes paslaugas. Pasak jo, sveikatos priežiūros sektorius apskritai finansuojamas nepakankamai. Pavyzdžiui, 45-erių gyventojui per metus kompensuojama 30 eurų šeimos gydytojo paslaugų.
„Pavyzdžiui, gastroenterologas turi atlikti konsultaciją, padaryti gastroenterologinį zondavimą ištyrimą, mikrobiologinį ištyrimą ir jam sumokama apie 30 eurų. Aišku, įkainiai neatspindi realios situacijos, jie yra per maži ir užtat, jeigu žmogus nori aukštesnės kokybės paslaugos, jis turi prisimokėti“, – teigia L. Paškevičius.
Seime šiuo metu rengiami siūlymai dėl priemokų privačiose gydymo įstaigose. Pasak grupės vadovo, ministro įsakymai yra painūs, neatmeta piktnaudžiavimo atvejų.
„Vienas sprendimo būdas, kad darbo grupė kartu su komitetu priimtų sprendimą ir įpareigotų sveikatos ministrą kuo greičiau keisti ministro aprašą ir tvarką numatant, kokias paslaugas žmonės gali gauti, kokių negali gauti, už kokias turi mokėti, už kokias neturi mokėti. Tai turėtų būti pakankamai detaliai išaiškinta“, – pabrėžia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė teigia, kad tvarka turi būti aiški ir privačioms gydymo įstaigoms, ir viešosioms, nes dalis pacientų linkę susimokėti už skubesnę specialisto konsultaciją ar papildomą komfortą palatoje.
„Tokia tvarka leistų sumažinti kyšininkavimą, jeigu būtų galima skaidriai susimokėti už tas pageidaujamas paslaugas ar jų teikimo tvarką, mano supratimu, tai mažintų smulkiąją korupciją“, – sako J. Sejonienė.
Siūlymų naikinti priemokas Seime būta ir prieš aštuonerius metus, bet Konstitucinis Teismas įvardijo, kad galiojanti tvarka neprieštarauja Konstitucijai.
