Vos už keliolikos kilometrų nuo Panevėžio, prie Kabelių kaimo esančiose pievose, būriuojasi gal tūkstantis mišrių žąsų. Ši pieva, anot ornitologų, trumpalaikė paukščių stotelė, kelias paras pailsėjusios žąsys toliau skris į Šiaurę, o kol jos čia būriuojasi, ornitologai gyventojų prašo jų nebaidyti, nes, ir be žmonių, gamtoje jos turi daug priešų.
Laikina stotelė
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos narės Eglės Pakštytės, Lietuvoje peri tik viena rūšis, tai pilkosios žąsys. Ir jos grįžta labai anksti, vasario mėnesį, susikrauna lizdus ir šiuo metu jau skaičiuoja jauniklius. Tuo metu šiaurinės, Šiaurėje perinčios žąsys, niekur neskuba ir jų migracija yra gana lėta. Kadangi Šiaurėje dar labai šalta, jos neskubėdamos, praktiškai iki gegužės mėnesio, netgi kai kur iki vidurio, Šiaurės Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje skrenda sustodamos pasimaitinti. O maitinasi arba užlietose pievose, pavyzdžiui, Nemuno deltoje, arba laukuose, kur skabo želmenis. Tai čia yra jų trumpalaikis apsistojimas, žąsys toliau skris į Šiaurę.
„Nemuno deltoje žąsys pradeda rinktis nuo vasario ir išbūna apie mėnesį, o dirbamuose laukuose Šiaurės Lietuvoje, kaip šiuo atveju Panevėžio rajone, manau, žąsys apsistojo porai dienų. Apskritai šie paukščiai gali sustoti ir vos vienai kitai valandai, pailsėti, atsigerti, pasimaitinti ir skris toliau, į Šiaurę“, – sakė E. Pakštytė.
Atskrido atsigerti
Pagal pateiktas nuotraukas, ornitologė įžvelgė, kad Kabeliuose apsistojo mišrus žąsų būrys. Tai tundrinės ir baltakaktės žąsys.
„Tai tikrai ne mūsiškės žąsys – arba rusiškos, arba skandinaviškos, ir pas mus jos tikrai neperės. Panašu, kad čia trumpam apsistojo ne daugiau kaip tūkstantis paukščių“, – sakė ornitologė ir paaiškino, kad paukščius migrantus čia greičiausiai pritraukė vanduo. Mat kai žąsys prisilesa grūdų, joms reikia atsigerti, pailsėti. Dėl to jos labiausiai mėgsta potvynių zonas, šlapias, užliejamas pievas ar žuvininkytės tvenkinius.
Prašo nebaidyti
Socialiniuose tinkluose masiškai plinta nuotraukos, kuriose gyventojai užfiksavo šį įspūdingą žąsų pulką, tačiau ornitologė smalsuolius kviečia vaizdu grožėtis iš tolo.
„Fotografuodami mes jas išbaidom. Bėda ta, kad žąsys yra laukiniai paukščiai ir jos žmogaus neprisileidžia. Žemdirbystės zonose, Suvalkijoje, centrinėje Lietuvoje ūkininkai yra linkę labai jų bijoti ir žąsis baido automobiliais, dujinėmis patrankomis. Visgi noriu pažymėti, kad dėl trumpalaikių jų apsistojimų tikrai nereikėtų kelti panikos, nereikėtų važiuoti ir jų fotografuoti. Išgąsdintas būrys nuskris, taip mes neleidžiame žąsims pasimaitinti. Jos priešų ir be mūsų turi labai daug“, – aiškino E. Pakštytė.
Balandį smalsuolius ji kvietė verčiau atvykti į Šilutės rajoną, Nemuno deltą: „Čia pamatysite tiek, kad visam gyvenimui užteks. Nemuno deltoje susirenka šimtai tūkstančių žąsų, jos būna apie du mėnesius. Ir žmonės yra pripratę, ir pačios žąsys pakankamai drąsios, nieko nebijo, šalia gali važiuoti automobiliu ir nieko ten neatsitiks. Čia išties būna labai gražu.“
Tiesa, balandžio teks laukti visus metus.
